Taip pat skaitykite: Lietuvių kelionė aplink pasaulį: Javos sala nepaliko abejingų
Žinomo tailandiečių dailininko ir architekto Chalemchai Kositpipat 1997 metais parengtas šventyklos projektas – keistas tradicinės Tailando architektūros ir siurrealistinių motyvų mišinys.
Pagrindinis šventyklos pastatas nudažytas Budos tyrumą simbolizuojančia balta spalva, ir apklijuotas mažomis veidrodžio šukelėmis, kuriose lūžta saulės spinduliai. Visą pastatų kompleksą „apsėdusios“ įmantrios demonų, skeletų, ant medžio šakų kabančių sumaitotų galvų ir kitų keistų objektų statulos.
Norėdami pasiekti šventyklą, turite pereiti tiltelį virš griovio, pilno link jūsų besitiesiančių statulų rankų. Manoma, kad šis tiltas simbolizuoja troškimo ir aistros jausmus, nepasiekiamą svajonę.
Viduje jus pasitiks ne tradiciniai, Budos gyvenimą vaizduojantys raižiniai, bet šiuolaikinės scenos su populiariosios kultūros simboliais. Vietoje įprastai vaizduojamų herojų, besikaunančių su demonais ir piktosiomis dvasiomis, autorius nusprendė budistiniame kontekste panaudoti šiuolaikinius gėrio ir blogio pavyzdžius.
Todėl šventyklos viduje galima rasti betmeną, supermeną, grobuonį ir netgi Neo iš Matricos vaizduojančių freskų. Vienoje iš dar nebaigtų sienų dominuoja į Niujorko dvynius besirėžiančio lėktuvo vaizdinys, o kitoje – erdvėlaivių paveikslai ir katastrofinė Žemės sunaikinimo scena.
Tarp šių chaoso ir pražūties scenų, auksinių gėlių apjuostas sėdi baltas Buda, o priešais jį – dar didesnis Buda, apsuptas angeliškų, iš kažkokios dangiškos karalystės atskridusių dievybių.
Chalemchai viliasi, kad Vat Rong Khun taps mokymosi ir meditacijos centru norintiems praktikuoti dharmą ir gauti pamokymų iš Budos.
Vat Rong Khun tebestatoma, ir, atrodo, dar ilgus metus nebus baigta. Planuose numatoma 3 akrų ( maždaug 1,2 ha) plote pastatyti aštuonis pastatus – „ubosot“ (koplyčia), pagodą, celę, krematoriumą, vienuolyno salę, maldų salę, muziejų ir tailandietiško stiliaus paviljoną.
Kelionės
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją