– Kokia buvo Jūsų veikla Lietuvoje ir kaip nusprendėte išvykti į Kanadą?

– Baigiau Hidrometeorologijos bakalauro studijas Vilniaus universitete. Taip pat savanoriavau muzikos ir kino festivaliuose. Besimokant universitete reikėjo pasirinkti laisvąjį dalyką. Su kurso draugais pasirinkom „Kanados kultūros ir civilizacijos bruožus“, sužavėjo gauta informacija paskaitų metu, turbūt tai buvo pirmasis postūmis pradėti galvoti apie išvykimą. Taip pat, visada mėgau keliauti. Po studijų metus padirbėjau, kad būtų galima susitaupyti pinigų kelionei ir atvykau čia.

– Kuo šiuo metu užsiiminėjate Kanadoje ir kaip Jums ši veikla sekasi?

– Kadangi mėgstu gamtą ir esu didelis slidinėjimo fanas - vienas iš tikslų, prieš atvykstant, čia buvo įsidarbinti kur nors kalnuose. Tikslą pavyko įgyvendinti ir dirbu „Grouse“ kalne, Šiaurės Vankuveryje. Esu keltuvų operatorius, kitaip sakant dirbu su keltuvais, prižiūriu, kad žmonės laikytųsi saugos reikalavimų įsėdant ir išlipant iš keltuvų. Darbas pakankamai paprastas, bet labai smagu dirbti kalnuose. Laisvu metu galiu slidinėti kiek tik širdis geidžia, tiesa – jeigu tik yra sniego.
Taip pat teko dirbti „Starbucks“, tačiau nepavyko suderinti darbo grafikų ir teko šio darbo atsisakyti.

– Kokie buvo pirmieji įspūdžiai atvykus gyventi į Kanadą? Ar teko susidurti su kokiais nors sunkumais?

– Kadangi esu šiek tiek keliavęs prieš tai, kažkokio kultūrinio ar kitokio šoko tikrai nepatyriau. Prieš atvykstant teko nemažai pasiskaityti apie tai kur vykstu. Šiaip ar taip, nors ir žinojau, tačiau tikrai nustebino daugybė benamių Vankuveryje. Taip pat, iki šiol, nėra malonu eiti East Hastings gatve netoli centro, nes ten renkasi visi Vankuverio narkomanai, tad vaizdas tikrai nekoks. Tačiau su smurto atvejais susidurti neteko. Visi, kiek teko matyti, pakankamai taikūs.

Pagrindinis sunkumas buvo būsto paieškos. Atvykau su studijų draugu ir buvom nusprendę ieškotis vieno ar kelių kambarių būsto nuomai. Žinoma permokėti nebuvom nusiteikę. Tad susirasti būstą prireikė maždaug trijų savaičių. Labai psichologiškai sunku, kai glaudiesi pas pažįstamus, jų draugus, naudojiesi couchsurfing paslaugomis ir tuo pačiu metu keliauji po būstus pagal skelbimus ir ieškai kur gyventi. Tuo pačiu metu turi galvoti ir apie darbą – kad jau reikėtų pradėti kažkur dirbti, tačiau kai neturi pastovios gyvenamosios vietos labai sunku pradėti dirbti pastoviame darbe. Kartais viskas atrodydavo kaip užburtas ratas.

– Yra tekę girdėti tautiečių pasakojimų, kad daugelyje užsienio šalių yra gyvi stereotipai apie lietuvius ir apskritai kitataučius. Ar Jums teko susidurti su kokiais stereotipais apie lietuvius? Ar jaučiate, kad vietos gyventojai rodytų priešiškumą kitataučiams?

– Čia vietiniai gyventojai tikrai labai tolerantiški atvykėliams. Taip pat, Vankuveris yra įvairių kultūrų miestas, tad jokio priešiškumo tikrai neteko patirti. Stereotipų apie lietuvius čia tikrai nėra, nes daugelis net nėra girdėję šalies pavadinimu Lietuva. Tad daugeliui žmonių mano aplinkoje esu pirmasis pažįstamas lietuvis ir stengiuosi negadinti mūsų įvaizdžio. Tikiuosi, kad pavyksta.

– Ar tenka bendrauti su kitais lietuviais gyvenančiais Kanadoje? Kaip kitiems tautiečiams sekasi prisitaikyti prie gyvenimo ten?

– Beveik netenka. Turiu vieną pažįstamą čia atvykusį apie pusmetį anksčiau už mane. Tai kartais susitinkam, bet ir tai tikrai retai. Daugiau su lietuviais gyvenančiais čia neteko bendrauti.

– Kokie esminiai skirtumai tarp Kanados ir Lietuvos?

– Ekonominė padėtis, tolerancija tiek rasei, tiek lyčiai, tiek seksualinėms mažumoms, daugelio žmonių mandagumas, legalizuotas marihuanos naudojimas medicininiais tikslais - šiuo metu tai labai nemažai pajamų sugeneruojantis ir į valstybės biudžetą įnešantis verslas.

– O jei atvirai – kur gražesnės merginos?

– Prieš atvažiuojant čia, galvojau, kad čia daug gražių merginų tikrai nėra. Klydau. Sunku vienareikšmiškai pasakyti, bet tiek Lietuvoje, tiek ir čia gražių merginų tikrai netrūksta. Galbūt esminis skirtumas, kad jei kalbėtume apie tautybes, čia merginos įvairesnės.

– Galiausiai – kur jaučiatės laimingesnis?

– Šiuo metu galėčiau pasakyti, kad laimingesnis jaučiuosi namuose. Ten visa mano šeima, visi mano draugai, miestas kurį labai myliu – Vilnius.

Tačiau būdamas čia aš turiu galimybių praplėsti savo akiratį, įgauti daug patirties ir keliauti toliau, į kitas vietas, į kurias iš Lietuvos nebūtų taip lengva nusigauti. Tuo aš labai džiaugiuosi.