Bent vienas asmuo nuomojosi parduotuvę, esančią vos už 25 metrų nuo Asunsjone įsikūrusio Nacionalinio dailės muziejaus. Pareigūnai mano, kad šis žmogus pasamdė keletą pagalbininkų, kurie padėjo iškasti požeminį tunelį (3 m. po žeme), jungiantį parduotuvę su muziejumi. Manoma, kad šis darbas truko du mėnesius, ir 2002 m. liepos 30 dieną nusikaltėliai nepastebėti tuneliu pateko į muziejų.
Plėšikai paspruko pagrobę kūrinių už daugiau nei 2 milijonus dolerių. Tarp pavogtųjų paveikslų buvo Tintoreto (Tintoretto), Estebano Muriljo (Esteban Murillo), Gustavo Kurbė (Gustave Courbet) bei Adolfo Pio (Adolphe Piot) drobės. Paragvajaus pareigūnai turi bent tris įtariamuosius, kuriuos nurodė viena liudininkė, teigusi, kad vagystės organizatorius jai siūlė prisidėti prie šios operacijos. Paveikslai iki šiol nerasti.
Švedijos nacionalinis muziejus
Grupuotė, 2000 m. gruodžio mėnesį apiplėšusi Švedijos nacionalinį muziejų, buvo apgalvojusi visas smulkmenas: pistoletas įvarys baimės, bombos nukreips policijos dėmesį... Jų dėmesio nukreipimo taktika buvo išties geniali.
Trys asmenys įsmuko į muziejų, o jų bendrininkai dviejuose automobiliuose, esančiuose skirtinguose miesto galuose, padėjo bombas. Policija išskubėjo į įvykių vietas, kurios buvo parinktos taip, kad būtų kuo toliau nuo muziejaus. Tuo metu kiti bendrininkai į muziejų vedančiose gatvėse išbarstė vinučių padangoms pradurti. Kol vienas plėšikas stovėjo muziejuje su ginklu, kiti du surado numatytus pagrobti paveikslus.
Vagys užtruko pusvalandį. Su savimi jie išsinešė du Renuaro (Renoir) paveikslus (“Jaunąją paryžietę” ir “Pokalbį su sodininku”) bei Rembranto (Rembrandt) autoportretą. Bendra šiu meno kūrinių vertė - 30 milijonų dolerių. Plėšikai pabėgo ne automobiliu, o greitaeigiu kateriu.
Iš pradžių pareigūnai manė, kad vagystė įvykdyta meno kolekcininko užsakymu, nes plėšikai išsinešė ne bet kokius paveikslus. Po keleto dienų muziejus sulaukė telefono skambučio - pareikalauta išpirkos. Tačiau nepraėjus nė dviem savaitėm policija suėmė aštuonis asmenis. Visi jie nuteisti ir pasodinti į kalėjimą. Vienas iš bendrininkų, vedęs derybas dėl išpirkos, buvo kriminalinių bylų advokatas.
Pirmasis paveikslas buvo rastas praėjus keletui metų po įvykio. Policija, vykdžiusi narkotikų reidą, netikėtai aptiko “Pokalbį su sodininku” ir grąžino jį į Nacionalinį muziejų. 2005 m. atgautas Rembranto autoportretas - jį buvo ketinama parduoti pirkėjui iš Kopenhagos. Nuteisti dar du asmenys. “Jaunosios paryžietės” kol kas nepavyko rasti.
Bus daugiau.
