Taip pat skaitykite: Lietuvio fotografo sukurti Islandijos atvirukai į vakarų pusę nukreipia žvilgsnius ir mintis
Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi!
Visą sistemą sudaro smarkiai apirę kalnai, sudarantys Obės, Irtyšiaus, Jenisėjaus ir Centrinės Azijos upių vandenskyrą. Aukščiausia vieta – Beluchos kalnas (4506 m). Altajaus kalnų sistema dalinama į tris dalis: Altajų (buvusį Tarybinį Altajų, Šiaurinį Altajų), Mongolijos Altajų ir Gobio Altajų. Pagal geologinę sandarą Altajaus kalnai skirstomi į kaledoninėje kalnodaroje susidariusį Kalnų Altajų ir hercininėje kalnodaroje susidariusį Rūdinį Altajų.
Kalnai sudaryti iš nuosėdinių, metamorfinių ir magminių uolienų. Kalnuose randama geležies rūda, gyvsidabris, brangieji ir spalvotieji metalai. Yra terminių šaltinių (Abakano, Belokurichos, Rachmonovo, Džumalino). Rytuose ir pietuose vyrauja aukštikalnių kalnagūbriai (Katūnės, Šiaurės ir Pietų Čujos ir kt.), šiaurėje ir vakaruose – vidutinkalnių kalnagūbriai (Ubos, Čergino, Baščelako) ir masyvai su nuolaidžiais šlaitais. Būdingos didelės tarpukalnių dubumos (Čujos, Kurajaus ir kt.).
Altajaus kalnai drenuojami tankiu kalnų upių tinklu. Svarbiausios upės: Katūnė, Buchtarma, Bija, Čuja. Yra virš 3500 ežerų. Daug nedidelių ežerėlių, susidariusių karose. Didžiausi ežerai – Markakolis ir Teleckojės ežeras.
Altajuje yra ryškios vertikaliojo zoniškumo juostos. Šiaurinėse ir vakarinėse priekalnėse, 400–700 m aukštyje – įvairiažolės pievinės stepės, iki 1200–1500 m aukščio – retosios stepės. Tarp kalnų miškų (plytinčių 2000–2200 metrų aukštyje), užimančių su trečdalius teritorijos būdingi maumedžių miškai.
Šiaurėje tamsūs spygliuočių (daugiausia kedrų) miškai. Būdingos aukštažolės aukštikalnių pievos, su stepių intarpais. Aukštikalnių zonoje (1800–2400 m) subalpiniai krūmynai kaitaliojasi su žemomis alpinėmis pievomis. Rytiniuose ir šiaurės rytiniuose rajonuose – kalnų tundros. Aukščiau uolos, akmenynai, sniegynai ir ledynai.
Pačios įspūdingiausios Altajaus kalnų vietos (Belucha, Teleckojės ežeras, Ukoko plynaukštė, Altajaus draustinis - bendras plotas 16 175 kvadratinių kilometrų) įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.