aA
Dėl vešlios pakrančių žalumos, trykštančių gėlųjų versmių ir palmėmis apaugusių dykumos plotų Afrikos gyventojai vadina Tunisą žaliąja oaze. Ji kvepia datulėmis. Biriu it pudra smėliu. Smaragdinės jūros bangomis.
Tunisas
Tunisas
© Shutterstock nuotr.

Pražydusių jazminų, rožių krūmais ir tūkstančiais prieskonių aromatų. Viduržemio jūros pakrante driekiasi paplūdimiai, Sacharos dykuma svajingai linguoja kupranugariai, miestuose gaudžia arabiško turgaus šurmulys.

Daugiau nei 3000 metų Tuniso istorijos šalies miestuose paliko skirtingų epochų pėdsakų. Lipdami pirmiesiems pakrančių gyventojams berberams ant kulnų, iš Libijos atklydę finikiečiai jau XII a. pr. Kr. jose ėmė kurti prekybos uostus. Dėl Tuniso kariavo romėnai, vandalai, bizantiečiai, ispanai, turkai, arabai, prancūzai. Šiandien šalyje likę apie 3 500 architektūros paminklų, iš kurių 8 įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Jūros ir saulės vonios

Romėnai, Viduržemio jūros pakrantėse statęsi termas ir mėgę pasilepinti vandenyje, vertino Tunisą, kur po atviru dangumi įkūrė didelius pirčių kompleksus. Imperatoriaus Antonijaus termos Kartaginoje pagal dydį užėmė trečią vietą Romos imperijoje. Kurortuose įsikūrę talaso terapijos centrai ir dabar siūlo poilsį derinti su gydymo ir sveikatos stiprinimo procedūromis, tikindami, kad jūros vanduo palankiai veikia organizmą ir gydo daugelį ligų.

Dėl švelnaus klimato, smėlėtų paplūdimių ir SPA bei talaso paslaugas siūlančių viešbučių gausos į Tunisą plūsta turistai iš Prancūzijos, Vokietijos, Italijos. Procedūrų ir masažų su gydomuoju Viduržemio jūros vandeniu kainos čia žemesnės nei Europoje. Pagal sveikatinimo kompleksų, besiskiriančių dydžiu, procedūrų kiekiu ir pobūdžiu, skaičių ši šalis yra antroji pasaulyje po Prancūzijos.

Tunise sausa, pietinėje šalies dalyje lyja tik keletą dienų per metus, todėl vešliu ir žydinčiu gamtovaizdžiu toliau pakrančių retai kur pasidžiaugsi. Žaluma trykštantys kurortai gerokai skiriasi nuo žemyne įsikūrusių gyvenviečių ir kaimų, kurie pravažiuojant atrodo ištroškę ir išdžiūvę.

Prancūzų palikimas

Nuo 1881 iki 1956 metų Tunisas buvo Prancūzijos kolonija. Tai pati liberaliausia islamą išpažįstanti šalis. Tunisietės rengiasi beveik europietiškai, net pietuose neslėpdamos veido. Gatvėse dažnai sutiksi moteris, pardavinėjančias suvenyrus, važinėjančias mopedais, dviračiais.

75 priklausomybės Prancūzijai metai padarė įtaką Tunisui: kurortai su uostuose besisupančiomis jachtomis, restoranais ir viešbučiais primena Prancūzijos pajūrio miestelius, o gyventojai kalba arabiškai ir prancūziškai. Turizmas – vienas iš pagrindinių Tuniso pajamų šaltinių.

Riedant per šalį automobiliu, peršasi mintis, kad ji vienoda ir nyki: reljefas lygus, iki horizonto tęsiasi akmenuotos dykumos su mažais krūmokšniais. Tačiau žinančiam kur pasukti vairą šios šalies istorijos paveldas ir kvapą gniaužiantys peizažai atsiveria visu gražumu. Todėl prieš keliaujant į Tunisą vertėtų pasklaidyti kelionių vadovus.

Kaip keliauti?

Po Tunisą nebrangu keliauti autobusais ir traukiniais, galima naudotis tarpmiestinių taksi, vadinamų luažais (louage) paslaugomis. Luažai vežioja keleivius autobuso kaina iš anksto nustatytais maršrutais, tačiau tikslaus išvykimo laiko nežino net pats vairuotojas. Jis sėdasi prie vairo tada, kai keleivių susirenka tiek, kiek automobilyje laisvų vietų. Didžiuosiuose miestuose galima išsinuomoti automobilius, o visureigį su vairuotoju - beveik kiekviename miestelyje.

Daug kelionių į Tunisą organizuoja Lenkijos kelionių agentūros, todėl iš Varšuvos oro uosto patogu tiesiogiai nuskristi į skirtingus Tuniso miestus. Į Varšuvą iš Lietuvos kasdien kursuoja naktiniai ir dieniniai autobusai. Tunise pinigus geriausia išsikeisti oro uoste, nes valiutos kursas viešbučiuose ne toks palankus. Už 1 eurą keityklose duoda 2 dinarus. Keisti geriau mažomis sumomis ir tik tiek, kiek planuojama išleisti. Išvežti dinarus iš Tuniso draudžiama.

Susas

Trečiasis pagal dydį šalies miestas Susas Antikos laikais buvo garsus prekybos centras, per kurį driekėsi aliejaus, javų, vilnos ir druskos keliai. Jį Viduržemio jūros pakrantėje, už 150 km į Pietus nuo Tuniso sostinės Tuniso IX a. pr. Kr. įkūrė finikiečiai.

Siena apjuostą Suso mediną (senamiestį) VII a. atstatė arabai. Žymiausias likęs šios miesto dalies architektūros paminklas – Ribatu vadinamas tvirtovė-vienuolynas, į kurio bokštą galima užlipti pasigrožėti panorama. Pastate veikiantis archeologijos muziejus yra antras pagal dydį po sostinėje esančio Bardo mozaikų muziejaus. Jame eksponuojamos ir romėnų kolonos bei skulptūros.

Iš Ribato bokšto matyti apačioje šalia jo 851 m. pastatyta Didžioji Suso mečetė ir visas miestas su jūroje plaukiojančiais laivais. Dabar Susas – vienas didžiausių ir populiariausių Tuniso kurortų, kuriame gyvena 170 tūkst. žmonių. Be jų, čia visus metus knibžda minios turistų.

Turgai turgeliai

Į turgų pavilioja spalvoti prieskonių kalnai. Jei norite būti gerbiamas ir laikomas protingu, čia būtina derėtis. Pardavėjas pasakys daugiau nei du ar tris kartus aukštesnę kainą už tą, kurią tikisi gauti, tačiau naivių turistų, manančių, kad prekės ir taip pigios, netrūksta. Pardavėjų akimis nesiderantis pirkėjas - nuobodeiva ir nemokša.

Žaidimas greit virsta azartiniu - smagu pasiderėti ir nesiruošiant pirkti. Tačiau pardavėjui nusileidus iki jūsų pasiūlytos kainos, prekę reikėtų nusipirkti. Antraip rimtai supyks, lieps daugiau nebegrįžti, o kitąkart prasilenkiant nebesisveikins dėl įžeisto orumo. Tokios turgaus taisyklės – žaidžiama tik iki tam tikrų ribų. O štai susidraugavęs su pardavėju, kitą kartą visko nusipirksi pigiau.

Turgaus prekeiviai tik iš pirmo žvilgsnio atrodo įkyrūs. Kai apsukę kelis ratus jau būsite įsidėmėtas, daugiau už rankos nebegraibstys. Jei elgėtės mandagiai arba ką nors pirkot - pasisveikins, pamojuos ar pakvies išgerti arbatos. Jei elgėtės netinkamai – nusisuks ir nekalbės.

Nenusiteikusieji derėtis Tunise gali įsigyti prekių tikromis kainomis valstybinėse parduotuvėse, kurių sąrašai spausdinami ant lankstinukų.

Port El Kantaui

Į šiaurę nuo Suso esantis Port El Kantaui miestelis - turistams pastatyta jachtų prieplauka, aplink kurią išsirikiavę viešbučiai, restoranai, barai ir suvenyrų parduotuvės. Palei jūrą tęsiasi paplūdimiai. Šio guvaus, gausiai turistų lankomo miestelio uoste telpa 340 jachtų. Prieplaukos restoranėliuose verta paragauti žuvies ir jūros gėrybių patiekalų.

Mahdija

Senąją Tuniso sostinę Mahdiją (nuo XIII a.) vagoja siauručių gatvelių tinklas. Jos gyva, spalvinga ir prieskoniais kvepianti medina užima visą liežuvio formos iškyšulį, kurio gale baltais paminklais mirga jūreivių kapinės. Tarp jų baltuoja švyturys ir stūkso tvirtovė. Netoli kapinių esančiame senoviniame name veikia „Musee dar Sghir“, kuriame galima pasižvalgyti, kaip atrodo tipiškas tunisietiško namo interjeras.

Kiekviename pakrantės miestelyje šurmuliuoja žuvų turgūs. Juose gyvenimas teka sava vaga: prekeiviai, švaistydamiesi ašmenimis, skrodžia, kapoja, metriniais peiliais pjausto tunus, kiloja rajas, pasidėję kavos puodelius ant prekystalių su nutįsusiais aštuonkojų čiuptuvais smagiai šnekučiuojasi.

Išeinu iš turgaus, ir vėl turgus: vyrukas, nutaisęs gedulingą išraišką, parduoda kibirus harisos - smulkiai maltų čili pipirų pastos. Kitas traukia iš vežimėlio duonos papločius, pailgas lazdeles. Paragavusi saldumyno, išvaizda primenančio didelį padangos dydžio tortą, kurio pardavėjas atkerta su kaltu, vos neišsilaužiu dantų.

Vėl kūgiai – raudoni, oranžiniai, geltoni ir rudi. Žalieji kūgiai – tai chna. Pasidaryti savaitę laikančią tatuiruotę su chna kainuoja apie 15 litų.

El Džemo amfiteatras

Nedideliame El Džemo miestelyje gyvena apie 15 tūkstančių žmonių, tačiau čia yra vienas didžiausių pasaulyje romėnų amfiteatrų. Romos Koliziejus už jį didesnis, bet prasčiau išsilaikęs. El Džemo amfiteatras, statytas II-III a. sandūroje, dar ir šiandien geros būklės. Jame vykdavo garsiosios gladiatorių kovos, kurių metu ant jo akmeninių suolų susėsdavo apie 30 tūkstančių žiūrovų. Jis Tunise ne vienintelis – kitas kiek mažesnis amfiteatras yra Dugoje.

Iš filme „Gladiatorius“ įamžinto ir į UNESCO saugomų pasaulio paveldo objektų sąrašą įrašyto El Džemo amfiteatro matyti visas miestelis. Romėnai jame paliko ir daugiau pastatų – termų griuvėsius ir vilų liekanas. Jų palikimo gausu visoje šiaurinėje šalies dalyje.

Finikiečius nukariavę romėnai pavertė Tunisą savo kolonija ir ėmė sparčiai statyti miestus bei tiesti kelius nuo šiaurinių pakrančių iki Gafsos. Į pietus pasitraukę berberai puldinėjo romėnus, kol galų gale V a. kraštą užvaldė įsibrovėliai iš Ispanijos. Tačiau praėjus vos dviems amžiams visą Šiaurės Afriką užgrobė arabai, paskleisdami šalyje naujus papročius ir naują kultūrą.

Sfaksas

Dar labiau į pietus nutolęs Sfaksas – antras pagal dydį Tuniso miestas ir komercinis centras. Jame spaudžiamas geriausias šalyje alyvuogių aliejus. Be turizmo, daug įplaukų Tunisas gauna iš aliejaus prekybos. Šalis užima ketvirtą vietą pagal aliejaus eksportą pasaulyje.

Aliejaus ir kitų maisto prekių pigiausiai nusipirkti galima nedidelėse užmiesčio ir pakelės parduotuvėlėse. Nuo Sfakso keliaujant dar piečiau, žalias peizažas pamažu gelsta, kol virsta oranžine dykuma. Pakelėse ima dygti pašiūrės su ant karčių kabančiomis kupranugarių išnaromis – jose parduodama kupranugariena.

Virtuvės pagundos

Tradiciniai tunisiečių valgiai – kuskusas ir brikas. Kuskusas – tai biri garuose virtų smulkintų kviečių košė, patiekiama su troškintomis daržovėmis ir ėriena, vištiena arba žuvimi. Brikai primena čeburekus. Į trapios tešlos pusmėnulius įkepami įvairūs įdarai – mėsa, jūros gėrybės, kiaušiniai.

Tunisiečiai mėgsta žuvį ir ėrieną. Ir užkandžiai, ir pagrindiniai patiekalai paskaninami harisa – aštriosios paprikos ir česnako padažu. Pakrančių restoranuose gausu viliojančių žuvies gėrybių patiekalų, kai kur galima užsisakyti kupranugarienos kepsnį (apie 17 DT).

Parduotuvėse, kavinėse ir turguje akys raibsta nuo kvapnių, medumi varvančių pyragėlių ir kitų rytietiškų skanėstų. Tunisietiški saldumynai, vadinami bachlava, gaminami iš sluoksniuotos tešlos. Juose daug medaus, riešutų, migdolų, datulių ir figų.

Mėgiamiausias desertas – datulės, valgomos pusryčiams, pietums, vakarienei ir tarp valgių.

Tunisiečiai jų suvartoja neįtikėtinus kiekius. Tačiau Tuniso datulės nė iš tolo nepanašios į mažas ir sausas špygas, išdėstytas mūsų parduotuvių lentynose. Tokios geriausiu atveju naudojamos tik saldumynų gamybai. Čia valgomos tik didelės, saldžios ir mėsingos datulių rūšys, kurių auksinis cukrumi persisunkęs minkštimas persišviečia. Be datulių, vietiniai smaguriauja apelsinais.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Lenkijoje esančiame bunkeryje – unikalių galimybė astronautikos gerbėjams: siūlo pasijausti tarsi tikrame kosmose (6)

Norite, kad atostogos būtų net ne fantastiškos, o tiesiog kosminės? Šitai tikrai įmanoma, jei...

Graikija planuoja nuo pirmadienio atšaukti saviizoliacijos reikalavimą turistams iš ES

Vyriausybės planą penktadienį dar turi patvirtinti epidemiologijos ekspertai, ketvirtadienį...

Net neprasidėjusi kelionė į Egiptą sukėlė poilsiautojų pyktį: tai – pasityčiojimas (107)

Dar net neprasidėjusi poilsinė kelionė į saulėtąjį Egiptą kaip reikiant sukėlė...

Atostogos 2021: daugiau nei pusė lietuvių atostogų svetur šiemet neplanuoja (38)

Reklamos planavimo agentūros „Inspired UM“ tyrimas rodo, jog pasaulinis karantinas...

Gražiausių Žemaitijos kampelių ieškantis Ričardas: žemaičiai – ne tik narsūs, atkaklūs ir laisvi (35)

Kiekvieną penktadienio vakarą 22:00 val. laidos „Ar tu ją matei? Neatrasta Žemaitija “...

Top naujienos

Pamačiusi pervestą atlyginimą Šiaulių ligoninės medikė liko šokiruota: gydymo įstaigos versija – kitokia (234)

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbančios medikės sūnus teigia, kad jo mamai ligoninė...

Čaplinskas: panašu, kad gyvensime pagal ketvirtąjį pandemijos scenarijų (292)

Panašu, kad gyvensime pagal ketvirtąjį koronaviruso pandemijos scenarijų, tai yra – virusų...

Šiltas pavasaris kol kas traukiasi: laukia smarkūs lietūs, vietomis sugriaudės perkūnijos (4)

Krentant atmosferos slėgiui ir didėjant žemo slėgio lauko įtakai giedrių orų laikotarpis...

Lietuvoje prasidės didžiuliai pokyčiai: vieniems teks stipriai pakeisti savo įpročius, o kiti galės pasinaudoti parama (68)

Pustrečio milijardo tonų – štai tiek pačių įvairiausių atliekų kasmet susikaupia Europos...

Kasdienybės herojai. Eleonora – apie „Sel“ ir skyrybas: liūdna dėl savo gyvenimo, kad nieko nepasiekiau kita tema: stulbinanti „Misis Lietuva 2019“ Gretės Brokienės sėkmė (13)

Išskirtinis Eleonoros Sebrovos interviu - karjera grupėje „Sel“, skausmingos skyrybos ir...

Karolis Kasperas | D+

Japonų valdžia po šiai dienai neigia šį istorinį faktą: „komforto stotyse“ karius tenkino 200 tūkst. pagrobtų moterų

Lee Ok-Seon nieko neįtardama ėjo namo, kai iš pravažiuojančio automobilio iššoko grupė...

Štai kokių perliukų radau „Mamų mugėje“: vaiką galima aprengti už tiek, kiek kainuoja trys puodeliai kavos (54)

Ar brangu auginti vaikus, juk jie taip greit auga, todėl daug ir reikia – kas sezoną naujų batų,...

UEFA atsakas: grasina dar šią savaitę iš Čempionų lygos išmesti tris iš keturių pusfinalio dalyvių (116)

UEFA ketina imtis pačių griežčiausių ir beprecedenčių veiksmų prieš maištininkų...

Agnė Keizikienė | D+

Mokslininkas praskleidė šydą nuo paslaptingo sapnų pasaulio: kodėl sapnuojame, ką sapnai apie mus pasako ir kaip jiems padaryti įtaką?

Sapnai tarsi kokia astrologija: vieni į juos žiūri su šypsena, kiti – intensyviai tyrinėja. Kad...

Kūno kalbos ekspertė išanalizavo princo Philipo laidotuvių įrašus: žiūrovams nepastebimos detalės pasakė daugiau nei žodžiai (34)

Karalienė Elžbieta II stabtelėjo prieš įeidama į Šv. Jurgio koplyčią, lyg negalėtų...