Po nemalonumų Sumbavos saloje, ramus Labuanbadžio miestukas Flores saloje tapo tikra atgaiva. Pagaliau randu puikų viešbutuką, iš kurio restorano atsiveria panorama į įlanką. Šalia kelionių agentūra, kur visai nebrangiai galima išsinuomoti laivą poros dienų kelionei į Komodo nacionalinį parką. Nusprendžiau, kad jei jau tiek daug vargau, kol pasiekiau drakonų gyvenamas vietas, reikia pas juos pasisvečiuoti nors pora dienų.
Komodo nacionalinis parkas yra tarp Sumbava ir Flores salų. Jį sudaro trys didesnės salos: Komodo, Rinkos ir Padaro bei eilė mažų salelių. Sausumos ir vandens saugoma teritorija siekia 2,321 km2.
Parko jūrinė augmenija ir gyvūnija ne mažiau įspūdinga nei sausumos: 1000 žuvų rūšių, 260 koralų rūšių. 1986 metais parkas paskelbtas UNESCO pasaulinio paveldo vieta. Mano kelionės tikslas pamatyti - Komodo drakonus (lot. Varanus komodoensis) - milžiniškus varanus, kurių ilgis gali siekti 3 metrus, o svoris - 70 kg.
Dviejų dienų išvyka su nakvyne laive leidžia neskubant aplankyti Rinka ir Komodo salas. Nors iš Labuanbadžio uosto išplaukiame anksti, Rinka salą pasiekiame apie pietus. Pats blogiausias laikas stebėti gyvūnus. Visi išsislapstę nuo dienos karščio.
Informaciniame centre man paskiria gidą, „ginkluotą” lazda. Vieniems turistams vaikščioti po salą nepatartina. Vis dėlto tai drakonų karalystė. Čia jų namai ir jie čia šeimininkai, žmonės tėra svečiai.
Karšta nenormaliai. Bandau grožėtis gamta, panorama ir galiausiai viskuo iš eilės, į ką atkreipia dėmesį gidas. Man pasiseka pamatyti takeliu einanti nedidelį drakoną, taip pat nemažai drakonų gulinėja aplinkui parko darbuotojų namus. Drakonai pasižymi labai gera uosle. Gali užuosti dvėselieną, esančią už 9 kilometrų, todėl virtuvės kvapai juos privilioja iš gan toli.
Gulintys atrodo tokie mieli, kaip žaisliniai. Susilieję su aplinka tiek, kad man labai pasisekė, jog nė ant vieno neužlipau.
Kur aš iš tikrųjų atvykau, sužinojau grįžus į informacinį centrą. Nepastebėjau, kad centro sienos aptaškytos krauju. Vieną dieną centre apsilankė drakonas. Tiesiog užėjo pažiūrėti, kas gero. Darbuotojas spėjo pabėgti pro langą, bet buvo gerokai apkandžiotas.
Drakono burnoje veisiasi daugiau nei 50 rūšių bakterijų. Parko darbuotojų aiškinimu, įkandus drakonui, šiuolaikinės medicinos pagalba žmogus kažkiek pagyvena, bet dažniausiai miršta po kelerių metų.
Nuo parko gyvavimo yra žinomas vienas atvejis, kuomet drakonai suėdė užsienio turistą. Parko darbuotojai „paguodė”, kad Komodo saloje aš drakonų nepamatysiu, nes sala yra didesnė nei Rinka ir jie išsisklaidę didesniame plote. Keliavau įsitikinus, kad drakonai žmonių neėda. Jei būčiau žinojus, vargiai ar būčiau taip drąsiai ėjus jų ieškoti.
Nakvynė ir maistas laive geresni nei galima įsivaizduoti. Nors laivas ne naujas ir viskas atrodo gerokai nušiurę, gavau švarią baltą patalynę. Vakarienei kapitonas pagavo žuvį, kurią man čia pat iškepė. Visiška ramybė ir svarbiausia - ne karšta, nėra tokios tvankumos kaip sausumoje.
Kadangi nakvojome netoli Komodo salos krantų, salą pasiekėm anksti ryte. Vėl ta pati procedūra. Informaciniam centre gaunu gidą, „ginkluotą” lazda. Nusiteikiau, kad drakonų nepamatysiu, todėl tiesiog grožėsiuosi gamta. Dėkui nepaprasto pastabumo gidui, kuris sugebėjo pamatyti drakoną. Aš pati jį pamačiau tik priėjus visai arti. Vidutinio dydžio draugiškai nusiteikusi drakonė šildėsi saulėje. Galima sakyti, man pasisekė.
Atplaukė kruizinis laivas ir dėl turistų parko darbuotojai mėsa buvo privilioję keletą didelių drakonų. Ėjau pro šalį, kai buvo drakonai ir parko darbuotojai, bet dar nebuvo turistų. Galėjau žiopsot į tikrus milžinus. Labai baisu, kai toks kraujuotu snukiu pradeda artintis.
Lygumoje drakonai gan greiti. Jaunikliai drakonai slepiasi medžiuose, kad jų nesuėstų suaugę, kurie dėl svorio į medžius neužlipa. Tektų ir man lipt, jei užpultų. Laimei, besiartinantį drakoną parko darbuotojai nustūmė lazda.
Prie informacinio centro stebėjau, kaip gyventojų namelio prieangyje drakonas kraustė kažkokią dėžę. Sunku įsivaizduoti kasdieninį gyvenimą šalia drakonų, bet vietiniai prie jų pripratę.
Grįžau į laivą neapsakomai laiminga. Abiejose salose man pavyko pamatyti drakonus ir nė vienas iš jų nepanorėjo manęs suėsti.
