Taip pat skaitykite: Unikalios Lietuvos vietelės tapo dar labiau išskirtinės
Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi!
O kartais, norint smagiai ir turiningai praleisti laisvalaikį visai nereikia lėkti į kitą pasaulio kraštą. Užtenka tik pasidairyti aplinkui, po Lietuvos miestus ir miestelius. Štai pavyzdžiui Jurbarkas. Jo apylinkėse tikrai galima pamatyti ne vieną įspūdingą reginį.
Raudonės pilis ir parkas
Raudonų plytų netinkuota pilis iš tolo traukia akį. Architektūros ekspertai pilį priskiria renesanso ir neogotikos architketūros stiliams. Pilis turėjo ne vieną šeimininką, priklausė net keletui kilmingų savininkų. Šiuo metu pilyje veikia Raudonės pagrindinė mokykla.
Greta pilies veši parkas, pradėtas veisti XVIa. pabaigoje. Vienas didžiausių parko pasididžiavimų, gamtos paminklu tapęs Gedimino ąžuolas. Parke taip pat auga antrą šimtmetį skaičiuojantis kaštonas, kurio skersmuo yra apie 1,4 metro, taip pat auga ir devynių kamienų liepa.
Per parką driekiasi dvi įstabaus grožio alėjos. Viena mažalapių liepų, kita – paprastųjų eglių. Be šių medžių parke taip pat auga ir daug kitų lietuviams gerai pažįstamų medžių: klevai, uosiai, beržai, šermukšniai ir t.t.
Seredžiaus I piliakalnis
Šis piliakalnis, dar vadinamas Palemono kalnu, stūkso Nemuno aukštutinės terasos kyšulyje, suformuotame Pieštvės upelio. „Palemono kalno“ vardą Seredžiau piliakalnis gavo XIXa., nes pasak legendos, jame palaidotas Žemaitijos ir Lietuvos valdovas Palemonas. Anot istorinių šaltinių, ant šio piliakalnio 1293–1363 m. stovėjo Pieštvės pilis.
Piliakalnį iš šiaurės vakarų supa Pieštvės upelis, o iš pietų – Nemuno slėnis. Jo aukštis – apie 30 metrų. Seredžiaus piliakalnis smarkiai apardytas arimų, pirmajame pylime iškasta didžiulė duobė, aikštelės kraštuose -¬ apkasas. Turistų ir vietinių gyventojų patogumui, nuo Seredžiaus miestelio apatinės dalies į piliakalnį veda laiptai. Nuo piliakalnio viršaus atsiveria neregėto grožio vaizdas.
Rašytojo P. Cvirkos memorialinė sodyba - muziejus
Rašytojui Petrui Cvirkai atminti skirtas muziejus stovi Jurbarko rajone esančiame Klangių kaime. Memorialinė sodyba – muziejus įkurta 1953-iaisias metais. Klangių kaimas – rašytojo tėviškė. Anksčiau sodybą sudarė keturi pastatai: klojimas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir kamara. Tiesa, metams bėgant klojimas nugriuvo ir liko trys iš keturių pastatų.
Gyvenamajame name veikia memorialinė ekspozicija. Čia eksponuojami Petro Cvirkos ir jo šeimos baldai, asmeniniai daiktai, raštai ir t.t. Greta esančiuose ūkiniuose pastatuose galima pamatyti įvairius ūkio padargus, buities reikmenys, kuriais naudojosi ir pats rašytojas.
Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas
Viešvilės rezervatas įkurtas prieš dvidešimt ketverius metus. Įkūrimo tikslas - išsaugoti gamtiniu požiūriu labai vertingą, natūralią Viešvilės upelio baseino ekosistemą. 1993-iaisias rezervatas buvo paskelbtas tarptautinės svarbos pelke. Šis rezervatas yra jauniausias iš Lietuvoje šiuo metu esančių keturių rezervatų.
Į Viešvilės rezervato teritoriją įeina Artosios, dar vadinama Didžiąja plyne, Gličio pelkės ir jas supanti Karšuvos girios dalis. Šiaurinėje Artosios dalyje telkšo Buveinių ežeras, o iš jo išteka Viešvilės upelis. Pelkę supa miškai. Juose dominuoja sausi pušynai, vakarinėje dalyje galima rasti ir eglynų.
Viešvilės rezervate galima rasti ir gyvūnijos: čia gyvena ūdros, vilkai, lūšys. Čia taip pat gausu įvarių kitų augalų ir vabalų, taip pat ir retų paukščių. Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas yra viena didžiausių gervių peryklų Lietuvoje, nusileidžianti tik Čepkeliams.
Panemunės pilis ir parkas
Ši pilis stovi šalia Kauno-Jurbarko plento, ant Nemuno dešiniojo kranto aukštumos kyšulio. Panemunės pilį pradėta statyti apie 1604-uosius. Pilies pavadinimas kelis kartus kito. Pirminį vardą – Panemunės pilis – ji gavo nuo Panemunės dvaro, stovėjusio tose pačiose žemėse prieš pastatant šią pilį. Vėliau ji buvo vadinama Gelgaudų pilimi – tuometinių savininkų pavarde. Pilis taip pat vadinta Zamkų bei Vytėnų pilimi, kol galiausiai vėl buvo gražinta Panemunės pilies vardas.
Šalia Panemunės pilies esama nuostabaus grožio parko. Parkas buvo ne kartą rekonstruotas, tačiau manoma, kad įkurtas jis buvo XVIIa. antrojoje pusėje. Parko teritorijoje galima rasti tris apžvalgos aikšteles, prie pilies telkšo penki kaskadiniai tvenkiniai, šalia kurių anksčiau būta vandens malūnų. Augalija parke įvairi. Ten augančių medžių įvairovė gan didelė: ąžuolai, uosiai, skroblai, beržai, ievos ir t.t.
Vinco Grybo memorialinis muziejus
Skulptoriaus Vinco Grybo atminimui įkurtas muziejus įsikūręs pačiame Jurbarko centre. 1947-aisiais buvo įkurtas kraštotyros muziejus, tačiau 1960-aisiais buvo išplėsta V.Grybo skulpturos darbų ekspozicija ir muziejui suteiktas Vinco Grybo memorialinio muziejaus vardas.
Gyvenamojo namo pirmajame aukšte veikia asmeninių skulptoriaus daiktų paroda, antrajame - žymios liaudies menininkės miniatiūrininkės Lidijos Meškaitytės akvarelių paroda. Muziejus taip pat vykdo ir kitą edukacinę veiklą – čia veikia neformali vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų dailės studija, skaitomos istorijos paskaitos.
Veliuonos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia
Ši bažnyčia stovi Veliuonos miestelyje. Pirmoji bažnyčia šioje vietoje buvo statyta dar XV a. pradžioje, tačiau neišliko. Dabartinė Veliuonos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia statyta 1644-aisiais tuometinio LDK kanclerio įsakymu. Savo aukomis prie bažnyčios atstatymo prisidėjo bene visi apylinkės pasiturintieji.
Bažnyčios architektūra priskiriama renesansui. Tiesa yra joje ir gotikinės architektūros bruožų. Bažnyčios kompleksą sudaro: klebonija , parapijos namai, du ūkiniai pastatai ir šventoriaus tvora su vartais. Šioje bažnyčioje gausu meno vertybių, kurių amžius siekia net XVII a. vidurį.
Pati brangiausia bažnyčios tiek meninė, tiek istorinė vertybė yra gotikinė Marijos su Kūdikiu skulptūra, dažnai vadinama Veliuonos Madona. Tiesa, skultūra šiuo metu saugoma Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Bažnyčią taip pat puošia žymių dailininkų, tokių kaip Valentino Gerulaičio bei Vytauto Žiliaus, paveikslai.
Kartupėnų piliakalnis
Šis piliakalnis stūkso Jurbarko rajone esančiame Kartupėnų kaime, Nemuno dešiniajame ir Kartupio kairiajame krantuose, kyšulio gale. Kartupėnų piliakalnis kartais dar vadinamas Sargučiu arba Kiaukalniu. Piliakalnio aukštis apie 20 metrų. Piliakalnis gerokai apardytas, jo aikšteles į šiaurinę ir vakarinę pusę nuplovė Kartupio upelis. Šiuo metu piliakalnis ir jo aplinka yra tvarkomi.
Manoma, kad piliakalnis buvo naudojamas XIII-XIV a.
Istorikai pasakoja, kad ant piliakalnio stovėjo pirmoji kryžiuočių užpulta pilis Lietuvoje – Bisenės pilis. Pilis buvo atstatyta, o po to vėl nugriauta. Pilis priklausė gynybinei sistemai, buvusiai palei Nemuną, joje budėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio skiriama įgula. Dabar nuo piliakalnio atsiveria nuostabus vaizdas, o baigus tvarkymo darbus tikimasi sulaukti atvykstančiųjų užlipti ant piliakalnio.