Raimondas žvejojo fideriu populiarioje tarp Kauno dugninės mėgėjų duobėje netoli piliakalnio. Jaukino ir žvejojo maždaug 20–25 m atstumu nuo kranto. Bet po nepavykusio metimo šėryklėlė su masalu pliumptelėjo už 6–7 metrų, kur gylis siekia apie 2,5 m. Ištraukus meškerę ant jo kabliuko kabėjo keista nedidelė žuvelę, godžiai įrijusi masalą – dvi musės lervas.
Šios žuvies nuotrauką nusiuntėme ichtiologui Kęstučiui Skrupskeliui, šiuo metu esančiame Kirgizijoj. Jis patvirtino, kad tai – kaspijinis upinis grundalas. Invazinė ir labai grėsminga mūsų vandenims žuvis. Prieš keletą metų ji buvo pastebėta Neryje, prie Baltarusijos sienos. Paskutiniais metais buvo žinomi šios rūšies grundalų pagavimo faktai Neries ir Nemuno upėse. Mokslininkai tikėjosi, kad gal šios invazinės žuvies plitimas tuo ir apsiribos – žuvis migruos tik pasroviui. Ir galbūt mūsų krašte neužsibus. Tačiau minėtas jos pagavimas Nevėžyje šia viltis praktiškai palaidoja – atėjūnas iš rytų akivaizdžiai patraukė ir į upių intakus. Ir tikėtina – gali čia apsigyventi ilgam.
Plačiau apie kaspijinį upinį grundalą – kokia tai žuvis bei kokią grėsmę ji gali kelti mūsų vandenų gyventojams Kęstutis žadėjo parašyti, grįžęs į Lietuvą maždaug po dviejų savaičių. Tad pateikiu tik bendrą informaciją, kurią pavyko surinkti iš esamų šaltinių:
Natūraliai kaspijinis upinis grundalas yra paplitęs Kaspijos ir Juodosios upės baseino upėse. Gyvena gėlame ir apysūriame vandenyje. Ši žuvis nedidelė – neužauga didesnė nei 20 cm ir gyvena tik iki 5 metų. Ji yra labai nereikli gyvenimo sąlygoms, mėgsta žvirgždėtą, smėlėtą ar lengvai dumblėtą dugną. Natūraliai jos buveinės persidengia su gružlio, kūjagalviio ar šlyžio buveinėmis. Todėl pirmiausia su jomis ji ir konkuruoja. Tačiau tuo jos grėsmė mūsų vandenų žuvims neapsiriboja, nes kaspijinis upinis grundalas garsėja kaip didelis ikrų mėgėjas. O būtent žvirgždėtame ar smėltame dugne neršia daugelis mūsų upės žuvų. Gal būt visai neatsitiktinai šios žuvys Neryje buvo aptiktos netoli lašišų ir kitų vertingų žuvų nerštaviečių.
Sunku pasakyti, kokia žalą šios invazinės žuvys gali padaryti mūsų kraštui žuvų ištekliams ir kiek jų populiacija dar plis. Tai pat sunku pasakyti – kiek jų apskritai šiuo metu yra mūsų vandenyse. Tačiau akivaizdu, kad jeigu per kelerius metus kaspijinio grundalo populiacija augo ir jų paplitimo geografija sparčiai plėtės, tai vilties, kad šias žuvis paprasčiausia išnaikins lydekos, ešeriai ir kiti mūsų vandenų plėšrūnai lieka mažiau.
