Apie tėvų įtaką vaiko svoriui žinoma jau seniai. Tačiau paprastai buvo tiriamas motinos vaidmuo: pavyzdžiui, nustatyta, kad moterys, išnešiojusios vaikus 1944 metų bado Nyderlanduose metu, dažniau gimdė vaikus, linkusius į diabetą, nutukimą ir širdies bei kraujagyslių ligas (tas pats liečia ir jų anūkus).
Mokslininkas Romainas Barresas ir jo kolegos sulygino 13 lieknų ir 10 antsvorio turinčių vyrų spermą ir aptiko rimtus skirtumus epigenetikos lygyje. Kalba eina apie DNR „jungiklius“, kurie daro įtaką atskirų genų aktyvumui. „Aktyvavosi“ apie 9 tūkst. genų, tarp jų ir FTO – vienintelis genas, kurį mokslininkai vienareikšmiškai susiejo su nutukimu. Šis genas skatina riebalų kūne kaupimąsi ir saugo, kad jų nemažėtų.
Anksčiau manyta, kad epigenetiniai pakitimai (vykstantys organizme individo gyvenimo metu) nėra paveldimi, nes DNR metilinimo (geno aktyvumą slopinantis procesas) ypatybės „išvalomos“ po to, kai spermatozoidas apvaisina kiaušialąstę. Tačiau egzistuoja hipotezė, kad trumpi RNR (Ribonukleino rūgštis – red. past.) fragmentai, kurie diktuoja genų metilinimo taisykles, gali būti perduoti spermatozoidams. Barresas būtent tai ir rado – padidintą šių fragmentų kiekį antsvorį turinčių vyrų spermoje (taip pat rado ir RNR molekules, kurios veikia geną CART, valdantį apetitą).
Tokie epigenetiniai pakitimai, beje, nėra negrįžtami. Mokslininkai nutukusiems eksperimento dalyviams pasiūlė nemokamai sulieknėti skrandžio šuntavimo operacijos pagalba. Po kelių savaičių metiliniai „pėdsakai“ spermoje pasikeitė 1500 genuose, po metų – 4000 genų.
Tačiau sulieknėjusių storulių „pėdsakų“ profilis neatkartojo tų, kuriuos turėjo iš prigimties liekni vyrai: skrandžio operacija greičiausiai „paleido“ naujus epigenetinius pakitimus, kurie permušė su nutukimu susijusių genų įtaką.
Barresas pažymi, kad genetinės informacijos apie tėvo svorį perdavimas vaikams kažkada vaidino labai svarbų vaidmenį populiacijos išlikimui. „Sočiaisiais metais“ vaikai tokiu būdu buvo skatinami daugiau valgyti ir auginti svorį. „Tik nuo to laiko, kai badas nebekėlė grėsmės išlikimui, nustota laikyti nutukimą naudinga savybe. Dar prieš keletą dešimtmečių gebėjimas greitai kaupti energiją organizme padėjo kovoti su infekcijomis ir badu“, - reziumuoja mokslininkas. Dabar gi šis mechanizmas priveda prie persivalgymo ir su tuo susijusių ligų.