Degtinė daug amžių buvo laikoma tauriu aristokratų gėrimu, kuris stipriųjų gėrimų kategorijoje iki šiol sėkmingai dalinasi populiariomis pozicijomis su viskiu ir tekila. Tiesa, daugelis iš mūsų net nežinome, kaip iš tiesų reikia degustuoti degtinę, kad atsiskleistų visi skoniai ir poskoniai.

„Stumbro“ produktų kokybės ir vystymo skyriaus vadovė Snieguolė Marciuškienė papasakojo, kaip atskirti kokybišką degtinę ir kaip šį gėrimą ragauja profesionalai.

Degtinė įvairiose šalyse gaminama iš skirtingų daržovių, vaisių ir augalų: bulvių, rugių, obuolių, slyvų ir pan. Iš ko pagamintas gėrimas atitinka aukščiausius kokybės standartus?

Degtinė gal būti gaminama iš etilo alkoholio, pagaminto naudojant įvairius žemės ūkio kilmės produktus, kurio kokybė turi atitikti specialius reikalavimus, reglamentuojamus ES ir LR teisės aktais. Jei degtinė nėra pagaminta iš grūdų arba iš bulvių, produkto etiketėje privaloma nurodyti kokios žaliavos panaudotos gėrimo gamybai.

Norėtųsi atkreipti dėmesį, kad ne tik naudotų žaliavų rūšis įtakoja degtinės kokybę. Labai svarbu žaliavų kokybė, etilo alkoholio išgavimo bei išvalymo būdai, naudojamas vanduo, degtinės receptūra, gamybos technologija, filtravimo metodai. Vis tik ekspertai dažniausiai rekomenduoja rinktis iš grūdinių žaliavų arba bulvių pagamintą degtinę.

Mūsų senoliai degtinės kokybę nustatydavo įvairiausiais būdais: ją padegdami, šaldydami. Kokie degtinės kokybės nustatymo būdai naudojami šiais laikais?

Degtinės kokybė nustatoma tiriant jos juslinius ir fizikinius bei cheminius rodiklius. Jusliniai rodikliai nustatomi degustuojant gėrimą ir vertinant jo išvaizdą, aromatą bei skonį. Tiriant fizikinius ir cheminius rodiklius, nustatoma etilo alkoholio koncentracija bei priemaišų kiekiai.
Vartotojams galbūt bus įdomu, kad gamybos įmonėse, naudojant šiuolaikinę laboratorinę įrangą, etilo alkoholio koncentracija gėrimuose yra nustatoma tūkstantųjų procentų dalių tikslumu.

Kaip atskirti gerą ir kokybišką degtinę nuo blogos: pagal kvapą, gėrimo spalvą, etiketėse pažymėtus kokybės simbolius ir panašiai?

Gera ir kokybiška degtinė turi būti visiškai skaidri, blizganti, tarsi krištolinė, turėti neutralų aromatą, švelnų skonį. Gėrimo skonis turėtų būti neutralus, vienalytis ir subalansuotas, su greitai praeinančiu lengvu padeginimu poskonyje. Produkto skonyje neturi jaustis kartumas, rūgštumas, ar kiti pašaliniai skoniai, išskyrus naudotų žaliavų.

Koks yra geriausias degtinės degustavimo būdas pagal ekspertus: ją gerti šaltą kaip ledas, tik šiek tiek atvėsintą, kambario temperatūros, užkandus duona ar užsigeriant vandeniu?

Degtinė yra ypač neutralaus skonio ir aromato spiritinis gėrimas, todėl jos vartojimo būdai gali būti labai įvairūs.

Rytų Europoje, Skandinavijoje, Rusijoje degtinę įprasta gerti gryną, vienu gurkšniu iš mažų taurelių bei užkąsti įvairiais užkandžiais. Vakarų Europos šalyse degtinės vartojimas gilių tradicijų neturi, dažniausiai šis gėrimas naudojamas kokteilių gamybai. Degtinė laikoma idealiu baro produktu. Ji pastiprina kokteilius nekeičiant jų skonio bei aromato.
Dažnai daroma klaida – prieš vartojimą gėrimą laikyti šaldiklyje. Per stipriai atšaldžius, degtinė praranda dalį skoninių savybių.

Geriant gryną degtinę, rekomenduojama ją atvėsinti iki +8°C - +10°C. Dažnai daroma klaida – prieš vartojimą gėrimą laikyti šaldiklyje. Per stipriai atšaldžius, degtinė praranda dalį skoninių savybių. Geriau stipriai atšaldyti taures, o ne patį gėrimą.

Degtinė geriama iš nedidelių, siaurų taurelių, kurių talpa svyruoja nuo 20 iki 50 ml.

Žiūrint iš gastronominės pusės, degtinė yra universaliausias spiritinis gėrimas. Jį tinka derinti su įvairiausiais mėsos, žuvies, daržovių užkandžiais bei patiekalais, tame tarpe riebiais bei aštriais.
Galbūt degtinė nėra pats idealiausias pasirinkimas gurmaniškai vakarienei, tačiau ketinant gausiai užkandžiauti, ragauti daug įvairių, kartais visiškai skirtingų patiekalų, iš visų spiritinių gėrimų rekomenduočiau rinktis būtent degtinę.

Kaip degtinė degustuojama profesionalų?

Profesionaliose degustacijose privaloma laikytis gana griežtų taisyklių. Juslinės analizės metodai, vertintojų atrinkimo tvarka yra reglamentuojami teisės aktais.

Degustatoriai turi būti specialiai apmokyti, sugebantys atlikti produkto juslinę analizę, turintys patirties įvertinti produktus, analizuoti bei aprašyti patirtus pojūčius. Labai svarbu gera degustatoriaus fizinė ir psichologinė būklė. Draudžiama naudoti parfumeriją, leidžiamos tik bekvapės kosmetikos priemonės. Ne mažiau nei pusvalandį prieš degustaciją būtina atsisakyti maisto, tabako, stiprios arbatos ar kavos, nes receptoriai turi būti pasiruošę pajusti visus aromato, skonio ir poskonio niuansus.

Degustuojama šviesiose, erdviose, gerai ventiliuojamose patalpose, kur nėra triukšmo, vibracijos, pašalinių kvapų arba specialiai įrengtose profesionalaus degustavimo kabinose. Patalpų temperatūra turi būti 18- 20 °C.

Degtinė degustuojama iš specialių, bespalvių, lygaus, skaidraus stiklo, šiek tiek į viršų siaurėjančių degustacinių taurių. Į taurę pilama maždaug 50 mililitrų gėrimo. Gėrimo temperatūra turėtų būti +20 °C. Tokioje temperatūroje geriausiai juntamas aromatas ir skonis.

Iš pradžių įvertinama gėrimo išvaizda – skaidrumas, spalva, blizgesys Po to - aromatas, galiausiai ragaujant vertinamas skonis bei poskonis. Po kiekvieno pavyzdžio užgeriama keliais gurkšniais vandens.

Degustatoriai mėginius vertina savarankiškai, degustacinėse kortelėse aprašo patirtus jutimus. Po degustacijos rezultatai aptariami diskusijoje ir priimamas bendras sprendimas.