Posakių, kad „Išparduotuvėse galima įsigyti tik prekių likučių“ arba „Ten iš tiesų parduodami drabužiai dar aukštesnėmis kainomis“ teko girdėti ne kartą. Kaipgi yra iš tikrųjų – ar išparduotuvių centruose, vadinamuose „outletuose“, parduodamos kokybiškos prekės, ar visų prekės ženklų drabužių galima rasti tokiose parduotuvėse, ir kodėl dalis žinomų prekių ženklų atstovų drabužius geriau sudegina, o ne išparduoda?
© Shutterstock nuotr.

Į šiuos klausimus atsako Lietuvoje veikiančio „Parko Outlet“ vadovė Vida Minkštimienė.

„Outletų“ pradžia - Amerikoje, didžiausia plėtra – Vokietijoje

Pirmieji „outletai“ įsikūrė Amerikoje dar aštuntajame dešimtmetyje, o didžiausias išpardavimų centrų kūrimo bumas vyko dešimto dešimtmečio pabaigoje. Tuo metu Amerikoje jau buvo įsikūrę daugiau nei trys šimtai „outlet“ centrų. Europoje pirmieji centrai, kaip atskiri apsipirkimo miesteliai, pradėjo kurtis Jungtinėje Karalystėje. Šiuo metu Europoje iš viso veikia daugiau nei 200 „outletų“, iš kurių didžioji dalis yra įsikūrę Jungtinėje Karalystėje, Italijoje ir Ispanijoje.

Nors pasaulyje egzistuoja daug „outletų“ rūšių, labiausiai paplitusios yra dvi: „Village centre“ ir „Outlet mall” tipo centrai.

„Village centre“ – tai atokiau nuo miesto kuriami centrai, tarsi atskiri miesteliai. Tuo tarpu „Outlet mall“ – prekybos centro tipo „outletai“. Tiek „Village“, tiek „Outlet mall“ dar yra skirstomi į „Factory outlet” ir „Fashion Outlet“ centrus. Pirmuose daugiausiai parduodama produkcija tiesiai iš gamyklų ar firmų franšizinių parduotuvių, o „Fashion Outlet“ daugiausiai siūlo brangesnius ir dizainerių prekių ženklus“, – pasakoja Vida Minkštimienė.

„Sakoma, kad jeigu prekės ženklų „Adidas“, „Puma“, „Nike“ nėra atidarant „outletą“, neverta nė pradėti vystymo. Jie yra pirkėjų mėgstamiausi, jiems išleidžiama daugiausiai pinigų, todėl ir kurdami savąjį „Outlet“ pradėjome nuo jų. Brangesni ženklai ateina vėlesniu etapu, kai centras jau būna gerokai išvystytas ir pritraukia aukštesnes pajamas turinčių klientų srautus“, - sako V. Minkštimienė.

Esminiu „outletų“ principu laikoma taisyklė, jog apie 90 min. atstumu nuo centro turi būti ne mažesnė nei 3 mln. gyventojų populiacija, todėl, pasak ekspertų, Lietuvos rinkai vienas centras yra pakankamas.

Šiuo metu pasaulyje didžiausias „outletų“ plėtra numatyta Vokietijoje, taip pat Belgijoje bei rytuose – Rusijoje, Baltarusijoje. Šios šalyse artimiausiu metu planuojama įkurti apie 50-75 naujų „outletų“.

Ne visi prekės ženklai nori kurtis „outletuose“

Populiariausi prekės ženklai tiek užsienio, tiek Lietuvos „outletuose“ yra sporto („Nike“, „Puma“, „Adidas“, „Reebok“), aprangos („Lacoste“, „Desigual“, „Diesel“, „United Colors of Benetton“), avalynės („Geox“, „Ecco“, „Timberland“) ir galanterijos („Clarks“, „Samsonite“). Tai – bene pagrindiniai prekės ženklai, be kurių neišsiverčia nei vienas „outlet“ centras.

Nors pirkėjai vis labiau domisi mada ir yra linkę išleisti daugiau pinigų, Lietuvos rinka kol kas yra per maža, kad galėtų atidaryti ypač brangių, „outletuose“ populiarių prekinių ženklų išparduotuvių, tokių kaip „Ralp Lauren“, „Versace“, „Escada“, „Gucci“, „Burberry“ ir pan.

Užsienyje vienos išparduotuvės dydis dažniausiai siekia apie 200 kv. m. Populiariausi ženklai įsikuria ir 600-1000 kv. m. plotuose. Lietuvoje dažniausiai viena išparduotuvė užima iki 100 kv. m. plotą, tačiau yra ir išimčių – kai kurios parduotuvės užima 400-1200 kv. m.

Paklausta, kokių prekės ženklų drabužių ar avalynės nerastume nė viename outlete, V. Minkštimienė teigia, kad tai būtų pigesnę kainodarą taikantys prekės ženklai – „Marks&Spencer”, „Deichman“, „Promod“, „Sepala“, „New Yorker“, „Reserved“, „Vero moda“, „Lindex“ ir kt.

„Šių prekės ženklų neišvysite jokiame pasaulio „outlete“, nes jie vadovaujasi pigesnės kainodaros ir kokybės principais. Tiesa, yra ir tokių ženklų, kurie yra principingai nusistatę prieš „outletus“ ir visus turimus likučius tiesiog sudegina. Taip brangūs ženklai dirbtiniu būdu sukelia dar didesnį savo prekės ženklo deficitą“, – teigia V. Minkštimienė.

Užsienyje į „outletą“ – 4-5 kartus per metus, Lietuvoje – tiek kartų per mėnesį

Daugelyje pasaulio šalių žmonės yra įpratę „outletuose“ apsipirkti 4-5 kartus per metus. Toks įprotis susiformavo dėl „outletų“ vietos – žmonėms, ypač važiuojantiems apsipirkti kartu su šeima, reikia kelionę susiplanuoti, jai pasiruošti, nes važiuoti iki „outleto“ tenka valandą ar net kelias. Dėl tos pačios priežasties daugiausiai – apie 70 proc. – lankytojų apsipirkti „outletuose“ atvyksta savaitgaliais: 40 proc. viso pirkėjų srauto atvyksta sekmadienį, 30 proc. – šeštadienį, o likusiomis savaitės dienomis – tik apie 30 procentų.

Lietuvoje apsipirkimo „outlete“ įpročiai šiek tiek skiriasi. Čia didžioji dalis lankytojų atvyksta 4-5 kartus per mėnesį, apie 14 proc. – kelis kartus per savaitę. O atvykstančiųjų savaitgaliais ir darbo dienomis skaičius yra beveik vienodas.

Dažniausi mitai – likučiai ir aukštos kainos

Lietuvoje paplitęs mitas, kad išparduotuvėse dažniausiai galima įsigyti tik likučių iš senų drabužių kolekcijų, nekokybiškos aprangos ar avalynės su defektais.

„Didžiausias iššūkis buvo supažindinti mūsų šalies gyventojus su „outletų“ sąvoka. Kadangi Lietuvoje tuo metu kūrėsi nemažai parduotuvių, save vadinančių „išparduotuvėmis“, o iš tiesų parduodančių iš dėvėtų drabužių atrinktas kokybiškesnes prekes, daugeliui šis žodis asocijavosi su likučių išpardavimu. Visgi tai – klaidinga nuomonė, nes net apie 40 proc. „outletų“ asortimento sudaro specialiai jiems kuriamos kolekcijos, tad į juos patenka tos prekės, kurių įprastose parduotuvėse nėra. Kai kurių ženklų kolekcijos „outletams“ ir įprastoms parduotuvėms skiriasi tik spalvomis arba pasiuvimu. Žinoma, dalį asortimento sudaro ir prekės, atkeliavusios iš įprastų parduotuvių“, – teigia V. Minkštimienė.

Pasaulinius „outletus“ sezoninių, pavyzdžiui, rudens, kolekcijų, papildymai, panašiai kaip ir įprastas parduotuves, pasiekia jau birželio viduryje, vėliausiai – liepos mėnesį. Lietuvoje kolekcijų papildymai pasiekia šiek tiek vėliau, kartais pasibaigus išpardavimams prekybos centruose, bet tai daugiau būdinga lietuviško kapitalo išparduotuvėms. Tarptautiniai operatoriai tokių trukdžių neturi, jų asortimentas yra atnaujinamas kiekvieną savaitę, o didžiausias asortimento papildymas vyksta po sezoninių išpardavimų.

Dar vienas paplitęs mitas – kad „outletuose“ kainos nėra mažesnės nei įprastose parduotuvėse. Vida Minkštimienė pasakoja, kad prekybininkai, norintys įsikurti „Outlete“, įsipareigoja rodyti dvi prekių kainas – pradinę ir su nuolaida, kad klientai matytų, kiek sutaupo.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

Skvernelio pažadas: kada ir kiek didės gydytojų atlyginimai pildoma (73)

Premjeras Saulius Skvernelis po susitikimo su Lietuvos medikų sąjūdžio atstovais patikino, kad...

Pasiūlė išeitį regionams: už 6 valandas gauna 30 eurų (33)

Netylant debatams apie dviejų greičių Lietuvas, vienas iš būdų regionuose sukurti daugiau darbo...

R.I.T.A. Kur tūkstančiais byra valstybės pinigai: vien už ryšio su savimi atkūrimą – 36 tūkst. eurų (125)

Valdininkai įvairiems mokymams ir viešinimui leidžia tūkstančius eurų. Socialinės apsaugos ir...

Iš eksperto lūpų – šiurpą keliantis pasakojimas: į burną įgrūdo bulvę, nes auka priešinosi (5)

Garbaus amžiaus kaimynės tyčiniu nužudymu, siekiant paslėpti kitą nusikaltimą –...

Prašo šimtmečio simbolikos nenaudoti ant tualetinio popieriaus pakuočių (66)

Seimo nariai kreipiasi į verslo bendruomenę su prašymu nenaudoti šimtmečio simbolikos ant...

Iš Vilniaus – naujas tiesioginis skrydis į Rytus (5)

Didžiausia Vidurio Azijos šalis Kazachstanas jau nuo 2018 metų pavasario bus pasiekiama ir...

Sumaištis Luhanske – centrą užėmė ginkluoti žmonės be skiriamųjų ženklų atnaujinta 15.16 (401)

Okupuoto Ukrainos miesto Luhansko centre nežinomi ginkluoti žmonės apsupo taip vadinamosios...

Gydytojai siūlo kompromisą visuomenei: mainais į didesnį finansavimą įsipareigos neimti kyšių (294)

Antradienį Lietuvos medikų sąjūdžio atstovai atėjo tartis su premjerui Sauliumi Skverneliu dėl...

Žmonių grupė, kuriai labiausiai trūksta geležies

Australų gastroenterologas, daktaras Jonathanas Bromley neseniai paskelbė straipsnį, kuriame...

„The Voice“ teisėjus apmauti pabandžiusi Rita Ora liko be žado

Pasaulinė garsenybė Rita Ora nusprendė pajuokauti su Vokietijoje vykstančio TV projekto „The...