Įgyvendino seną svajonę
Rafinuoto stiliaus, moteriškos figūros dailumą išryškinantys modeliai, šiltos žemiškos spalvos, išsiliejusios subtiliais atspalvių deriniais lygaus rašto mezginyje. Įspūdį sustiprina priderinti papuošalai ir jų konstrukciją pabrėžiančios, puošybines detales atkartojančios rankinės.
„Mūsų kolekcija ne itin gausi – septyni apdarai, sukurti per rekordiškai trumpą laiką – mėnesį.
Ilga suknelė, dvi trumpos suknutės – tunikos, tiek pat šalių, sijonas ir pončas. Odos mezginiai nėra naujiena – jų detalėmis jau kurį laiką dekoruojame rankines. Mintis apie drabužių kolekciją taip pat nebuvo spontaniška, ją puoselėjome jau senokai, bet vis atidėliojome. Pakviesti dalyvauti žiemą Kaune vykusioje Lietuvos dizainerių šventėje „Bespoke“ sutelkėme jėgas: aš mezgiau, Jonė darė papuošalus, o Juozas siuvo rankines“, – sako Meilė Kalinienė.
Tarsi vizitinė kortelė
Kalinai – profesionalūs odininkai, daugiau kaip dvidešimt metų kuriantys vienetinio dizaino vyriškas ir moteriškas rankines, diržus, aksesuarus. Jų darbus puikiai pažįsta visa Lietuva, mat šeima dalyvauja beveik visose mugėse.
„Žmonės tik pasitikslina: „Ar čia tie patys, kur vyras mezga?“ – šypsosi menininkė ir pripažįsta, kad ramiai kamputyje mezgantis ir pypkutę traukiantis jos vyras – savotiška vizitinė kortelė, „retas reiškinys šurmuliuojančios mugės fone“, pritraukiantis prie jų palapinės smalsuolius.
„Sumanymas megzti iš odos juostelių gimė ieškant dar nematytų idėjų: daryti tą patį, nuolat kartoti anksčiau sugalvotus sprendimus – neįdomu. Kaskart norisi sukurti kažką ypatingo, patrauklaus, įrodyti, kad odos pritaikymui ribų nėra – ji, kaip ir audinys, minkšta, plastiška, šilta...“ – sako kolekcijos sumanytoja.
Sunkiausia paruošti siūlus
Nesusilaikiau nepasmalsavusi, kiek tokie drabužiai sveria, ar jie patogūs, praktiški dėvėti?
„Tėtis patikslino: tunika sveria apie 700–800 g, o šalikui numegzti reikia 1 200 m odinių siūlų. Dabar jis yra supjaustęs tiek siūlų, kiek kilometrų nuo Kauno iki Raseinių. Tikslas – pasiekti jūrą!“ – šypsosi Jonė.
Merginos mama pritaria, kad sunkiausias darbas yra karpyti, pjaustyti odą, nesvarbu, kad naudojama tik plona, minkšta, – siūlas turi būti tvirtas, be to, vienodo pločio.
Mazgų odiniuose siūluose nėra: atsargiai paploninti iki siūlo storio galiukai suklijuojami specialiais klijais. Taip įterptos ir vijos, sukūrusios drabužiuose harmoningus spalvinius persiliejimus.
Įvairiu oru
Pasak moters, visus apdarus ji mezgė 8–9 numerio plastikiniais virbalais.
„Jie slidesni. Megzti odos siūlais – gana sunkus, tvirtų rankų reikalaujantis darbas: kilpeles nelengva stumdyti virbalais, taip pat reikia jėgos išlaikyti mezginį“, – paaiškina Meilė.
Dėl siūlų svorio drabužiai kiek nutįsta žemyn, kartu jie paryškina figūros ypatumus, maloniai priglunda tarsi antra oda.
„Šiuos apdarus galima dėvėti tiek vėsesniu, tiek šiltu oru, žinoma, karštą vasarą jie atrodys gana keistai, – pastebi M. Kalinienė, suknutėms ir tunikoms pasiuvusi pamušalus, juk odos mezginys retas, todėl beveik perregimas. – Tokius drabužius geriausia nešti į valyklą, bet nesugadinsite ir skalbdami rankomis vilnai skirtomis priemonėmis. Jokiu būdu negalima džiovinti karštoje vietoje – gali susitraukti!“
