Kai kurie tėvai tokie entuziastingi dėl pergalės, kad netgi nusimena ir nusivilia, jei jų vaikas pralaimi sporte. Tėvai, kurie taip reaguoja, dažnai nežino, kokį neigiamą poveikį jie turi vaiko gebėjimui pasiekti sėkmės ir laimėti.
To nenorint, pernelyg karštas tėvų elgesys gali sutrikdyti vaiką, kuris vis dar bando suprasti ryšius tarp laimėjimo, gebėjimų, buvimo geru komandos nariu ir geru sportininku. Vaikui reikia surasti pusiausvyrą tarp noro įtikti tėvams ir surasti savo požiūrį į laimėjimą ir pralaimėjimą. Tyrimai rodo, kad vaikų rezultatai gali net suprastėti dėl pernelyg konkurencingų tėvų, kadangi dėl papildomo streso padidėja vaiko nerimas.
Tyrimai rodo, kad vaikai pradeda sportuoti be stipraus laimėjimo ar pralaimėjimo jausmo. Tėvai, kurie sugeba sėkmingai palaikyti vaiko sportinę veiklą, daro tai suteikdami logistinę ir finansinę pagalbą, pozityvių komentarų, pabrėždami komandinio darbo ir įgūdžių šlifavimo svarbą. Šie tėvai leidžia vaikams ugdytis savo pačių konkurencijos jausmą ir neįtakoja to proceso.
Mūsų į tikslą orientuotoje kultūroje tėvai pripažįsta savo pačių interesą, kad vaikas „laimėtų“. Sąmoningi tėvai nustoja klausti tokių klausimų, kaip „Ar laimėjai? Koks buvo rezultatas? Kiek pataikei?“ Jie supranta, kad tokie klausimai gali vaiką sutrikdyti. O kas, jei atsakymas neigiamas? Vaikui sunku pranešti blogas žinias pernelyg entuziastingiems tėvams. Vaikai kartais netgi meluoja, pagražina rezultatus, kad nenuviltų tėvų. Galiausiai juk tėvai yra tie žmonės, kuriems vaikai labiausiai nori įtikti.
Štai keli patarimai, kaip tėvai gali skatinti sveiką požiūrį į varžymąsi ir leisti vaikui vystyti jų pačių požiūrį į laimėjimą ir pralaimėjimą.
Ribokite klausimus apie varžybų rezultatus, laimėjimus ir pralaimėjimus. Žinoma, tėvams norisi žinoti, tačiau geriau jau palaukti, kol vaikai patys pasipasakos.
Leiskite treneriams nuspręsti dėl vaiko lygio, vietos komandoje ir žaidimo laiko. Leiskite jiems patarti, kaip pasiūlyti pozityvią paramą vaikui. Priimti patarimus iš vaiko trenerių - tas pat, kas priimti iš jo mokytojų.
Atsižvelkite į vaiko motyvus sportuoti ir juos gerbkite. Daug vaikų išvis nėra motyvuoti laimėti. Jiems patinka sportuoti, būti su komanda - tai svarbiau nei pergalė. Jei laimi - puiku. Tačiau svarbiausia gali būti komandos jausmas.
Atpažinkite ir nugalėkite bet kokius motyvus, kurie nėra susiję su vaiko noru sportuoti ir susidomėjimu sportu.
Į varžymąsi žvelkite kaip į komandinių sportų aspektą, svarbų ne daugiau ir ne mažiau nei kiti komponentai. Jei varžymasis taps svarbesnis, nukentės rezultatai, nes vaikas jaus įtampą užuot tiesiog gerai žaidęs, mėgaudamasis žaidimu ir mokydamasis proceso metu.
