Vienas tyrimo „Lygybė namuose“ bendraautorių Thomas Hansenas įsitikinęs: „Mes pamatėme, kad dalijimasis atsakomybe už namų ruošą nebūtinai skatina pasitenkinimą santykiais“. Mokslininkai tikina, kad juos nustebino tai, jog tarpusavio ryšys tarp lygybės namuose ir gyvenimo kokybės nėra toks stiprus.
„Nors atrodytų, kad skyrybos turėtų būti dažnesnės tose šeimose, kur namuose mažiau lygybės, tačiau mūsų statistika rodo priešingai“, - stebisi Th. Hansenas ir priduria, jog skaičiai akivaizdžiai rodo, kad „kuo vyras daugiau prisideda namuose, tuo didesnis skyrybų rodiklis“. Mokslininkas neabejoja, kad šiuo atveju priežastys tik dalinai slypi pačioje namų ruošoje.
„Gal kartais ir atrodo, kad labai gerai aiškiai pasiskirstyti vaidmenimis, kai vienas žmogus nelipa kitam ant kulnų, - samprotauja Th. Hansenas. - Tada gali būti mažiau kivirčų, mat abiem imantis tų pačių vaidmenų nesunku įsivelti į rietenas dėl menkniekių, kadangi kiekvienam atrodo, kad antrasis neatlieka savos darbo dalies“.
Mokslininkas spėja, kad svarbiausios vis didėjančio skyrybų rodiklio priežastys veikiau slypi „modernios“ šeimos vertybėse, nei tame, kaip sutuoktiniai pasidalija namų ruošos darbus.
Th. Hanseno teigimu, modernios poros yra tokios, kur abu dalijasi namų ruoša ir santuokos sąvokai suteikiama mažiau šventumo: „Tokiose moderniose porose moterys taip pat yra gerai išsilavinusios ir turi gerai apmokamus darbus, dėl ko jos mažiau finansiškai priklausomos nuo sutuoktinių. Skyrybų atveju joms sekasi kur kas geriau“.
Mokslininkas tikina, kad Norvegijoje lyčių lygybė turi senas tradicijas, čia vaikų auginimu vienodai rūpinasi tėvas ir motina net 70 procentų visų šeimų. Vis dėlto, kalbant apie buities darbus, septyniose iš dešimties norvegų šeimų didžioji jų dalis tenka moterims. Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad namų ruošos naštą prisiimančios moterys tai daro savo noru ir jaučiasi ne mažiau laimingos, nei moterys iš „modernių“ šeimų.
Sociologijos profesorius Frankas Furedi iš Kanterberio universiteto tvirtina, kad gauti rezultatai yra reikšmingi, nes namų ruoša dažniausiai dalijamasi viduriniosios klasės profesiją turinčių žmonių šeimose, kur skyrybų skaičius didžiausias.
„Tokie žmonės itin siekia, kad viskas vyktų formaliai, pagal planą ir kaip buvo susitarta. Dėl to santykiai tampa ganėtinai sudėtingi, - pažymi F. Furedi. - Kuo labiau sisteminame savo santykius, tuo daugiau grafikų ir tvarkaraščių sudarome, dėl to tai tampa veikiau verslo, nei intymūs savaiminiai meilės santykiai. Tai dažniau skatina interesų konfliktą nei harmoningų sprendimų radimą“.
Mokslininkas mano, kad šios išvados galiotų ir kitoms šalims, nors tyrimas buvo atliktas Norvegijoje.
„Kai santykiai geri, žmonės paprasčiausiai nežino, kuris ką daro ir tas jiems nerūpi. Jeigu santuoka nėra santykis virš viso kito, bet kokios įtampos ar prieštaravimai sukelia kritines situacijas. Lieka mažiau erdvės atlaidumui ir blogų dalykų neutralizavimui“, - įsitikinęs ekspertas.
Norvegijos mokslininkų atliktam tyrimui prieštarauja naujausias ekspertų darbas, apėmęs net septynias šalis. Pastarasis nustatė, kad daugiau buities rūpesčių prisiimantys vyrai jaučiasi geriau ir mėgaujasi geresniu balansu tarp darbo ir asmeninio gyvenimo.
Ekspertai kėlė hipotezę, kad vyrams labiau įsitraukus į namų ruošą, moterys turėtų jaustis laimingesnėmis, tačiau paaiškėjo, jog tokiais atvejais laimingesniais jautėsi būtent vyrai, o jų žmonų ir draugių dažniausiai tai nejaudino.
Paaiškėjo, kad daugiau namų ruošos darbų atliekantys vyrai jaučia mažesnį konfliktą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo ir bendrai jaučiasi geriau. Mokslininkai mano, kad dalinai tai gali nulemti sumažėjęs kaltės jausmas, tačiau pagrindinė priežastis – jie tiesiog suvokė ramaus gyvenimo paslaptį.
