Zhang Jiawan kaimelis iš visų pusių yra apsuptas gana stačių kalnų, todėl vaikams nėra kitos išeities – kelionė į mokyklą ir privaloma kasdieninė kova su medinėmis kopėčiomis.
Imaginechina/Rex Features nuotr.

Tėvai labai jaudinasi dėl savo vaikų, tačiau ir jie neturi kito pasirinkimo, jei nori, kad jų vaikai įgytų išsilavinimą.

Taigi, kai jauniausiam kaimelio moksleiviui, penkerių metų Liu Dan, atėjo laikas keliauti į pradinės mokyklos pirmąją klasę artimiausiame miestelyje, visų pirma jis turėjo išmokti kopti kopėčiomis siaubūnėmis.

Vietos gyventojai sako, kad jiems čia gyventi gera, nes tai šimtametis prieglobstis jų prosenelių ir proprosenelių, klesti žemdirbystė, nes čia derlinga žemė. Vienintelė bėda – sunku iš čia „išsikrapštyti“ ir čia patekti. Mažasis Liu apie savo pirmąjį kopimą pasakojo: „Lipti reikia aukštai, bet aš stengiuosi žemyn nežiūrėti. Tėvai man parodė, kaip reikia saugiai užlipti, todėl lipdamas stengiuosi negalvoti, kad esu dideliame aukštyje.“

Kaimo gyventojai vietos pareigūnų jau prašė, kad būtų nutiestas kelias, nes jie nerimauja dėl savo vaikų saugumo. Tačiau dėl sudėtingo reljefo tokio kelio tiesimas kainuotų milžiniškus pinigus, vienas pareigūnas net pajuokavo: „Čia gyvena mažiau nei šimtas žmonių, būtų pigiau kasdien juos iškelti ir įkelti sraigtasparniu, nei nutiesti kelią“.