Pavojus sveikatai
Daug žmonių naiviai mano, kad nesurinkti gyvūnų ekskrementai tik niokoja gamtovaizdį. Palyginti su tikrąja žala ir pavojais, tai tėra smulkmena. Per gyvūnų išmatas, patenkančias į dirvožemį, smėlio dėžes, vandenį ir maisto produktus, plinta pavojingos ligos echinokokozė, toksakorozė, toksoplazmozė, kriptosporidiazė.
Pavojus užsikrėsti šiomis ligomis gresia tiek žmonėms, tiek sveikiems gyvūnams. Priklausomai nuo ligos, tenka gydytis vaistais nuo parazitų, taikyti chirurginį gydymą ar net chemoterapiją. Siekiant išvengti ligų, labai svarbu laikytis asmens higienos, šunis vedžioti tik jiems skirtose aikštelėse ir visada surinkti jų ekskrementus.
Jokiu būdu negalima leisti gyvūnams tuštintis vaikų žaidimų aikštelėse, ypač smėlio dėžėse. Pastarosios turi būti atnaujinamos kasmet. Augintiniams negalima leisti laižyti veido ar žmonių naudojamų indų.
Katėms ir šunims būtina profilaktiškai duoti vaistų nuo helmintų. Mažiems vaikams reikėtų drausti žaisti su svetimais gyvūnais. Vaisius ir daržoves prieš valgant svarbu kruopščiai nuplauti. Nepatartina gerti vandens iš atvirų vandens telkinių.
Helmintų ir pirmuonių platinamos ligos
Echinokokozė. Į aplinką patekę kaspinuočių kiaušinėliai yra labai atsparūs aplinkos veiksniams. Kiaušinėliams patekus į organizmą, ištirpsta jų apvalkalai ir lervos patenka į kraują. Iš čia jos keliauja į kepenis, plaučius, blužnį, inkstus, kur vystosi echinokokinės cistos.
Ši liga yra sunkiai pastebima, nes nėra būdingų požymių. Kartais ja galima sirgti net kelis dešimtmečius. Ilgai sergant prastėja apetitas, krenta svoris, gausiau prakaituojama, stinga energijos, jaučiamas krūtinės skausmas. Negydant echinokokozės žmogus gali net mirti.
Kriptosporidiazė. Šią ligą sukeliantys pirmuonys į aplinką išskiria oocistas, kurios ore išlieka gyvybingos 2–6 savaites. Jos puikiai prisitaikiusios parazituoti įvairių naminių ir laukinių gyvūnų organizmuose, į kuriuos patenka per užterštą maistą ar vandenį. Sukelia staigų viduriavimą, skausmingus pilvo spazmus, pykinimą ir vėmimą, karščiavimą. Po 1–4 savaičių požymiai praeina savaime. Šia liga dažniausiai užsikrečia 1–5 m. amžiaus vaikai. Ilgiausiai serga silpno imuniteto žmonės.
Toksokarozė. Tai mūsų šalyje dažniausiai pasitaikanti kačių ir šunų platinama liga. Apvaliųjų kirmėlių toksokarų kiaušinėliai, su išmatomis patekę į aplinką, per 2–7 savaites subręsta ir kelia pavojų gyvūnams bei žmonėms. Kiaušinėliams patekus į virškinamąjį traktą, išsirita lervos ir nukeliauja į kraują. Iš čia lervos gali patekti į plaučius, širdį, kepenis, inkstus, akis.
Liga pasireiškia karščiavimu, kosuliu, dusuliu. Galimi kosulio priepuoliai naktimis, pilvo skausmai, odos bėrimai, regos pažeidimai. Sunkiais atvejais gali padidėti limfmazgiai ir blužnis. Kartais liga gali sukelti metastazes ir priminti piktybinio auglio išvešėjimą.
Toksoplazmozė. Su gyvūnų išmatomis į aplinką patenka pirmuonių toksoplazmų ooscistos, prisitaikiusios bręsti dirvožemyje ir galinčios išlikti gyvybingos net metus. Į žmogaus organizmą oocistos patenka per užterštame dirvožemyje augančią žolę ir daržoves arba per netinkamai termiškai apdorotą mėsą ir pieną (šiuo atveju liga plinta per infekuotus gyvulius: kiaules, avis, vištas).
Didžioji dalis ligonių nejaučia jokių požymių arba trumpai karščiuoja, jaučia galvos skausmą, užčiuopia padidėjusius limfmazgius. Ši liga ypač pavojinga nėščioms moterims, nes gali būti perduota vaisiui ir sukelti jam centrinės nervų sistemos pažeidimus.
Neatsakingiems keturkojų šeimininkams – solidžios baudos
2013 m. gegužės 2 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius išleido įsakymą „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo“.
Gyvūno laikytojo pareigų skiltyje rašoma: „Gyvūnui priteršus viešojoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, gyvūno laikytojas nedelsiant turi surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus gyvūno paliktus teršalus.“ Draudžiamų veiksmų skiltyje pridedama, kad draudžiama: „Vedžioti gyvūnus vaikų žaidimų aikštelėse, sporto aikštynuose, stadionuose.“
2013 m. birželio 21 d. LR aplinkos ministras pasirašė įsakymą „Dėl LR aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymo nr. 471 „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“. Įsakyme nurodoma, kad padarytos žalos aplinkai minimalus atlyginimas išmetus į aplinką nepavojingųjų atliekų yra 500 Lt, o išmetus pavojingųjų atliekų – 1500 Lt.
Šunų ekskrementų netvarkymas, išmetus juos į aplinką, prilyginamas nepavojingų atliekų išmetimui. Taigi nepareigingi šunų šeimininkai už pareigos nevykdymą turi susimokėti 500 Lt baudą.
Kur tikroji gyvūnų „dovanėlių“ vieta?
2011 m. VšĮ „SOS gyvūnai“ surengė socialinę akciją „Surink 2011“. Akcija buvo siekiama priminti gyvūnų šeimininkams, kad sąmoningas jų elgesys padeda išsaugoti ne tik gyvūnų, bet ir žmonių, ypač mažų vaikų, sveikatą. Panašių akcijų rengiama kasmet.
Visą šių metų balandžio mėnesį vyksta akcija „Augintinis teršia – šeimininkas moka“. Vis dėlto yra žmonių, kurie šių akcijų raginimų nepaiso ir išdėsto savus argumentus, pavyzdžiui, kad miestuose yra per mažai šunų ekskrementams skirtų šiukšliadėžių. Iš tiesų jų mažai net didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Gyvūnų ekskrementams skirtos šiukšliadėžės yra tamsiai žalios su šuns logotipu, pakeltos nuo žemės. Ką daryti tiems šunų šeimininkams, kurių apylinkėse nėra tokių dėžių, neaišku, nes į buitinių atliekų konteinerius šunų išmatų mesti negalima.
Anot kai kurių Seimo narių, už tvarkos užtikrinimą yra atsakingos rajonų savivaldybės. Būtent jos turėtų pasirūpinti specialiomis šiukšliadėžėmis, o jų nesant prisiimti atsakomybę už nederamą gyvūnų šeimininkų elgesį.
SPECIALISTO KOMENTARAS
Vytautas Giedraitis, Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus Sanitarijos inspekcijos vyriausiasis specialistas
- Šunų ekskrementus galima mesti tik į specialias šiukšliadėžes, o į buitinių atliekų konteinerius – ne. Ką daryti, jeigu tokių šiukšliadėžių arti nėra? Geriau nerinkti gyvūno ekskrementų visai ar mesti į bendrą atliekų konteinerį?
- Tai diskutuotina tema. Ji buvo aptarinėjama ir per posėdžius. Iš tikrųjų reikalaujama mesti augintinių ekskrementus į specialias šiukšliadėžes, nes už išmetimą į bendrą atliekų konteinerį gali būti taikomos baudos. Visgi geriau rinktis mažesnę blogybę ir mesti augintinio ekskrementus į bendrą atliekų konteinerį negu palikti užterštą aplinką ir nerinkti.
- Kačių augintojai savo keturkojų ekskrementus su kraiku išmeta į bendrus atliekų konteinerius. Ar galima tvirtinti, kad jie elgiasi deramai?
- Tai irgi diskutuotinas klausimas, tačiau kažkodėl niekas nediskutuoja dėl to, kad mamos į bendrą atliekų konteinerį išmeta panaudotas sauskelnes. Mano nuomone, tai yra lygiavertė problema.
- Kaip vertinate socialines akcijas, kuriomis skatinamas gyvūnų šeimininkų sąmoningumas? Ar jos duoda akivaizdžių rezultatų?
- Manau, socialinės akcijos ugdo žmonių sąmoningumą ir tikrai duoda akivaizdžių rezultatų. Prieš vienerius ar pusantrų metų šunis vedžiojantys žmonės su savimi neturėdavo priemonių, reikiamų augintinio ekskrementams surinkti. Jiems buvo dalijamos informacinės knygelės su gyvūnų laikymo taisyklėmis.
Per šiais metais vykusią akciją pažeidimų jau nebuvo pastebėta visai. Ko gero, ne mažesnę įtaką turėjo ir baudų padidinimas bei žiniasklaida, kuri nuolat pabrėžia, kad už aplinkoje paliktus gyvūnų ekskrementus, kurie laikomi nepavojingomis atliekomis, gali tekti sumokėti net 500 Lt baudą.
