Lietuvių kultūrą užsienio svečiams puikiai pristato mūsų kulinarinis paveldas, kuriame gausu įvairių, tik mūsų kraštui būdingų patiekalų. Didelio turistų srauto sulaukiančio lietuviško maisto restorano „Bernelių užeiga“ vadovė Jolanta Kubolienė sako, kad užsienio svečius ypač stebina Kūčių papročiai: „Jas švenčia tik kelios katalikiškų regionų valstybės kaip Lenkija ir Latvija, o daugelis tradicijų tiesiog išnyko per pastarąsias kelias kartas“, – pasakoja J. Kubolienė.
Nepelnytai pamirštos Kūčių vakaro gėrybės
Daug lietuvių bėgant laikui pamiršo anksčiau svarbiausiais buvusius Kūčių vakarienės valgius. Vienas iš tokių - tai nuo seno vėlėms skirta kūčia. Jos simboliškai ir iš pagarbos turėdavo paragauti kiekvienas šeimos narys. Kūčia būdavo gaminama iš įvairių pamirkintų ar šiek tiek apvirtų grūdų, kurių šeimininkas tuo metu turėdavo. Taip pat į sudėtį įeidavo žirniai, pupos, riešutai, aguonos - viskas būdavo sumaišoma su medumi pasaldintu vandeniu.
Etnologė Jūratė Bytautė išskiria ir kitą jau pamirštą Kūčių stalo patiekalą – avižų kisielių: „Mes esame įpratę gerti spanguolių ar džiovintų vaisių kisielių. O senovėje kisielius buvo daromas mirkant ir rauginant avižas, todėl būdavo ypatingai tirštas“, – teigia etnologė. Ji taip pat pastebi, kad jau išnyko tradicija per Kūčias barščius gaminti iš raugintų burokėlių.
Vis rečiau gaminami ir etnografiniams Lietuvos regionams būdingi patiekalai: Žemaitijoje tik kai kur yra išlikusi tradicija per Kūčias patiekti „cibulynę“, o Dzūkijoje - pyragėlius su džiovintais grybais.
Kūčių burtai, kuriems dabar ryžtųsi ne kiekvienas
Bene labiausiai turistams patinka ir įspūdį palieka įvairūs su agrarine protėvių kultūra susiję Kūčių vakaro būrimai, kuriuos daugelis mūsų tautiečių jau yra pamiršę. J. Bytautė teigia, kad įvairūs burtai dažniausiai būdavo skirti netekėjusioms merginoms ir vaikinams.
Ji pastebi, kad merginų tarpe vis rečiau buriamasi su riešutais ar kūčiukais: „Pasiėmus saujelę riešutų ar kūčiukų ir juos suskaičiavus, anksčiau merginos spręsdavo ar ateinančiais metais ištekės ar ne. Porinis skaičius reikšdavo vedybas, neporinis – kad piršlybų dar reiks palaukti“, - pasakoja etnologė.
Ji išskiria ir dar vieną, visiškai išnykusį burtą, susijusį su antros pusės paieškomis: „Netekėjusi mergina vidury nakties nuoga bėgdavo iki pirties, apibėgusi 3 kartus aplink pirtį - pasižiūrėdavo pro langą. Ką pro langą pamatydavo – tas ir tapdavo jos išrinktuoju“,- teigia J. Bytautė. Senoliai būrimams pasitelkdavo ir žvakes. Pasiėmę žvakę į šaukštą pripildavo skysto vaško, kurį vėliau supildavo į dubenį su vandeniu. Pagal iš vandens ištrauktą vaško formą spręsdavo, kas jų lauks ateinančiais metais.
