Kiekviena pasaulio šalis savaip sprendžia demografines bėdas ir priima tam tikrus sprendimus, turinčius skatinti gimstamumą. Sovietų Sąjunga taip pat bandė kovoti su mažu gimstamumu, įvesdama privalomus mokesčius.
Sovietų vaikai
© Shutterstock

Šis įstatymas buvo priimtas 1941 metų pabaigoje, o pats mokestis buvo pavadintas „viengungių, vienišių ir mažas šeimas turinčių TSRS piliečių mokesčiu“. Jis galiojo daugiau kaip pusę amžiaus, rašo kulturologia.ru.

Mokesčio tikslas

Iš tikrųjų mokesčiu už vaikų neturėjimą buvo siekiama ne tiek pagerinti šalies demografinę padėtį, kiek gauti papildomų biudžeto lėšų vaikų švietimo įstaigoms išlaikyti. Mokėti šį mokestį turėjo visi vaikų neturintys vyrai nuo 20 iki 50 metų.

Šis mokestis buvo taikomas ir bevaikėms ištekėjusioms moterims nuo 20 iki 45 metų. Liaudyje ši prievolė buvo praminta „kiaušinių mokesčiu“. Kadangi netekėjusios moterys nuo šio mokesčio būdavo atleistos, daugelis viengungių vyrų piktinosi, kad jų ir moterų sąlygos yra nevienodos.

Mokesčio dydis

Mokestis už vaikų neturėjimą buvo diferencijuotas ir priklausydavo nuo mėnesinio piliečio uždarbio. Žmonėms, kurių mėnesinės pajamos sudarydavo daugiau kaip 91 rublį, reikėdavo mokėti 6 proc. mokestį. Asmenims, kurie per mėnesį gaudavo nuo 71 iki 90 rublių, mokesčio tarifas mažėjo iki 5 proc. Jei žmogus gaudavo mažiau kaip 70 rublių, jis nuo šio mokesčio apskritai būdavo atleidžiamas. Įdomu tai, kad kūrybinių profesijų atstovams šis mokestis nepriklausydavo nuo jų pajamų ir jie turėdavo mokėti pagal didžiausią tarifą – 6 proc.

Sovietų vaikai
Sovietų vaikai
© Shutterstock



Išimtys

Nepaisant to, kad šį mokestinė prievolė gulė ant plataus rato piliečių pečių, buvo numatyta ir nemažai išimčių. Nuo šio mokesčio būdavo atleidžiami asmenys, kurių vaikai žuvo, mirė ar dingo. Šio mokesčio vienerius metus nuo santuokos pradžios nemokėdavo jaunavedžiai (jei santuoka žlugdavo, vyras nedelsiant turėdavo informuoti apie tai buhalteriją ir prievolė mokėti šį mokestį atsinaujindavo), taip pat kariškiai, įskaitant karininkus, kareivius, mičmanus, praporščikus, kursantus ir jų žmonas.

Šis mokestis negaliodavo aukštųjų mokslo įstaigų ir profesinių mokyklų studentams, kol jiems sueidavo 25 metai, neįgaliesiems ir jų žmonoms, asmenims, sergantiems liliputizmu (augimo hormono stoka), piliečiams, turintiems psichikos sutrikimų ar sergantiems šizofrenija, silpnaprotyste ar maniakine depresine psichoze, netekėjusioms vienišoms moterims, žmonėms, dirbantiems Tolimojoje Šiaurėje, žmonėms, įsivaikinusiems vaikus.

Mokesčio pabaiga

Mokestis bevaikiams išsilaikė beveik iki pat Sovietų Sąjungos griūties. Nuo 1990 metų buvo planuojama sumažinti mokesčio tarifą žmonėms, kurių uždarbis sudarė mažiau kaip 150 rublių, taip pat atleisti nuo šio mokesčio vyrus, kurie buvo vedę, bet vaikų nesusilaukė. Valdžia planavo nuo 1993 metų šį mokestį apskritai panaikinti, tačiau, subyrėjus Sovietų Sąjungai, jis baigė gyvuoti dar anksčiau – 1992 metų sausio 1-ąją.

Bevaikių mokestis šiuolaikinėje Rusijoje

Dabartinėje Rusijoje oficialaus mokesčio už vaikų neturėjimą nėra. Tačiau egzistuoja savotiškas jo atitikmuo – kasmėnesinės pajamų mokesčio lengvatos, kurios už pirmąjį vaiką sudaro 1400 rublių (20 eurų), už antrąjį – taip pat 1400 rublių, o už trečiąjį - 3000 rublių (43 eurus). Taigi asmuo, auginantis du vaikus ir gaunantis 40 tūkst. rublių pajamų, neatskaičius mokesčių, į rankas gaus 364 rubliais daugiau, negu jo kolega viengungis. Ši suma, žinoma, neprilygsta 6 procentams, bet vis šis tas.

Nuo 2003 metų nuolat pasigirsta raginimų apmokestinti bevaikius piliečius 3 – 5 proc. tarifu. Tokie siūlymai grindžiami statistiniais duomenimis, jog Rusijoje yra daug viengungių. Tačiau visi bandymai sugrąžinti šį mokestį buvo nesėkmingi. Dauguma Rusijos gyventojų nepritaria tokiam mokesčiui ir laiko jį beprasmišku. Jiems pritaria ir demografai, kurie teigia, kad toks mokestis ne tik nepaskatins gimstamumo, bet ir padarys priešingą poveikį.

Kitos šalys

Šalis, kuriose galiojo mokestis už vaikų neturėjimą, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Pati pirmoji tokį mokestį sugalvojo ir įvedė Romos imperija. Cenzorius Markas Furijus Kamillas tokį mokestį savo piliečiams buvo įvedęs 351 metais prieš Kristų. 1909 metais tokį žingsnį pakartojo Bulgarija, o dar vėliau – 1926 metais – Benito Mussolini, kurį itin neramino demografinė Italijos padėtis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Po smūgio Karbauskiui – „valstiečių“ kirtis konservatoriams: minimos Langaičio, Kernagio ir Navickienės pavardės išlindo ir nauji LVŽS „skeletai“ (640)

Po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ištyrė ir nustatė, kad rinkimų kampanijos metu...

Pravieniškių audite – skandalinga informacija apie nuteistųjų gyvenimą žiemą (92)

Staiga kone perpus išaugusios komunalinio ūkio išlaikymo išlaidos, direktoriaus pavaduotojo...

Miestelis prie trijų valstybių sienų: žmonės čia plūsta prie dar vieno kryžių kalno (7)

Pačiame Lietuvos kamputyje, visai šalia sienos su Kaliningradu, įsikūręs mažas miestelis su...

Adomėnas pasipiktino Vėlyvio provokacija bažnyčioje: tai gili mūsų visuomenės problema (4)

Iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pašalintas Seimo narys Mantas...

Stojimų rezultatai: vėl ruošime bedarbius?

Tarp gausiausiai valstybės finansuojamų studijų šiemet – teisės, politikos mokslų,...

Nužudymas Klaipėdos r.: vyrą galimai subadžiusiai moteriai nustatytas mirtinas girtumas (18)

Policijos departamentas informavo, kad Klaipėdos rajone buvo rastas negyvas vyras su durtinėmis...

Orai: artėja nauja šilumos banga (22)

Ketvirtadienį Lietuvos orus lems stiprėjantis aukšto atmosferos slėgio sūkurys. Kaip naktį, taip...

Skausmas krūtinėje: kas kaltas – refliuksas, rėmuo ar širdies priepuolis? (6)

Norint suprasti skirtumus tarp rėmens ir rūgštinio refliukso bei gastroezofaginio refliukso ligos...

Po Kaune praūžusios liūties – šūsnys valstybinių numerių (2)

Vakar, rugpjūčio 14 d., Kauną merkė nepaprastai smarkus lietus . Jo padariniai – ne tik...

Baigėsi EK apklausa dėl laiko sukiojimo (27)

Liepą prasidėjusi Europos Sąjungos mastu atlikta internetinė apklausa baigta rugpjūčio 16 d.