Konsultuoja užsienio kalbų darželio „Lingue Romanze“ direktorė prancūzų kalbos dėstytoja Ana Klementjevienė
- Tėvai leidžia visai mažus vaikučius į užsienio kalbos būrelius, mokyklėles, darželius. Kai kurie vaikai dar nemoka taisyklingai kalbėti gimtąja kalba, tad kyla klausimas, ar nepainios kalbų. Ar nenutiks taip, kad gerai neišmoks nė vienos kalbos?
Tėvai išties dažnai to klausia. Tikrai nebus taip, kad vaikas neišmoks nė vienos kalbos. Namuose mažylis bendrauja gimtąja kalba, kuri jo gyvenime svarbiausia. Gimtąją vartoja maždaug 70–80 proc. daugiau negu užsienio, tad natūralu, kad šios mokosi lėčiau. Iš pradžių vaikas painioja kelių kalbų žodžius, tačiau labai greitai supranta, kuris žodis yra, tarkim, angliškas, o kuris lietuviškas.
Manau, labai gerai kuo anksčiau mokyti vaiką užsienio kalbų, mat jis turės pagrindus ir ateity jam bus lengviau apskritai mokytis kalbų. Mažylis, labai anksti supažindintas su užsienio kalbomis, ateity labiau jomis domėsis ir, ko gero, jam patiks mokytis kalbų. Aš pati moku dešimt kalbų, šešiomis bendrauju laisvai. Daug įtakos turėjo vaikystėje įgyti pagrindai. Gimiau Rusijoje, lietuvės ir ruso šeimoje.
Pirmaisiais gyvenimo metais kalbėjau tik rusiškai. Vėliau, kai suėjo dešimt metų, tėvai, prancūzų kalbos specialistai, gavo darbą Prancūzijoje. Aš patekau į visiškai naują aplinką nė kiek nemokėdama šios kalbos. Išmokau labai natūraliai per tris mėnesius. Man reikėjo išgyventi kitakalbėje aplinkoje ir prie jos prisitaikyti. Lietuvių kalbos išmokau būdama penkiolikos, kai atvykome į Lietuvą ir čia pasilikome. Mokiausi taip pat natūraliai, nelankiau kursų, tačiau prireikė metų.
- Vadinasi, kuo anksčiau vaikas pradės mokytis užsienio kalbos – tuo geriau?
Taip. Net jeigu vaikystėje išmoktą kalbą primirš, vis tiek vaikui bus kur kas lengviau ją prisiminti, nei mokytis iš naujo žmogui, neturėjusiam tos kalbos pagrindų.
Specialistai teigia, kad kalbų mokytis palankiausia iki 12 m. Aš pati, sugrįžusi iš Prancūzijos, ne kasdien vartojau prancūzų kalbą, tačiau prieš šešerius metus pradėjau ją dėstyti ir tartis išliko tokia pati, kokios išmokau vaikystėje. Prancūzai sako, kad kalbu be akcento. Kalbų galima mokytis visą gyvenimą, bet suaugęs žmogus niekada neišmoks užsienio kalbos tarties taip gerai, kaip vaikas.
Stebėdama mažuosius, lankančius mūsų darželį, matau, kaip greitai jie atsirenka žodžius ir atsako į klausimą ta kalba, kuria auklėtoja paklausia. Man susidarė įspūdis, kad greičiau kalbos mokosi mišrių šeimų vaikai. Jiems pakanka tris kartus pasakyti žodį ir jį prisimena. Vaikai iš dvikalbės šeimos labai nori mokytis kalbų, greitai bando patys dėlioti sakinukus. Greičiausiai jie imlesni, nes nuo gimimo girdi dvi skirtingas kalbas namuose. Mokant vaiką užsienio kalbos labai svarbu, kad būtų įdomu, kad užduotys būtų aiškios, tada jie labai greitai nebepainioja dviejų kalbų žodžių.
Be to, vaikai greičiau pradeda kalbėti užsienio kalba nei suaugusieji, nes nebijo kartoti žodžių, kurti sakinukų. Svarbu, kad suaugęs žmogus su jais kalbėtų taisyklinga kalba – mokytojas neturėtų daryti nei tarties, nei gramatinių klaidų.
- Yra vaikų, kurie žiūrėdami filmukus mokosi užsienio kalbos (dažniausiai anglų). Kitus tėvai veda į mokyklėles, darželius. Kuo skiriasi šie mokymosi būdai?
Labai daug priklauso nuo mokymo būdo. Galima mokyti vaiką kalbos tokiu būdu, kaip mokomi suaugusieji: klasėje aktyvinant. Tai yra mokytojas užduoda klausimą ir paprašo vaiko atsakyti. Paprastai jis gauna žodelių, kuriuos reikia išmokti. Tai nėra natūralus kalbos mokymas. Vaikai yra aktyvinami ir supranta, kad yra mokomi kalbos. Labai dažnai šis būdas sukelia atstūmimo reakciją ir mažylis nebenori nei kartoti žodelių, nei jų mokytis. Netinkamai parinkus būdą vaikas gali visą gyvenimą nekęsti kurios nors užsienio kalbos.
Žiūrėdamas filmukus kalbos mokosi natūralesniu būdu. Vaikui svarbu suprasti filmuką ir jis turi stiprią motyvaciją suprasti, kas kalbama. Natūraliai kalbų mokomi vaikai ir mūsų darželyje. Natūraliai, nes tokiu pat būdu kaip ir gimtosios kalbos. Tarkim, auklėtoja su vaikais sėdi prie stalo ir komentuoja užsienio kalba tai, ką daro. Paprašo ką nors paduoti, paklausia, ko vaikai norėtų. Vaikas tokioje aplinkoje jaučiasi taip pat, tarsi būtų patekęs į užsienio šalį, kalbos mokosi norėdamas suprasti, ką sako auklėtoja.
Manau, kad geriausiai yra derinti natūralų ir vadinamąjį auditorinį mokymo būdus, tačiau šis neturėtų vyrauti. Nes jis dažniausiai sukelia atmetimo reakciją, o pats vienas neduoda jokio rezultato. Štai mokyklose vaikams dažniausiai neįdomu mokytis užsienio kalbos, nes jie jaučia, kad yra verčiami tai daryti.
- Esu girdėjusi teoriją, kad geriau nemokyti vaiko užsienio kalbos, jeigu jis turi kokių nors tarties ar kitų gimtosios kalbos logopedinių bėdų. Kaip manote, ar tai tiesa?
Man atrodo kaip tik priešingai. Jeigu vaikas turi gimtosios kalbos tarties bėdų, specialistas jo prašo kartoti žodžius gimtąja kalba, taiso garsus. Lygiai tą patį galima daryti ir užsienio kalba ir mažylis pagerintų ne tik gimtosios, bet ir užsienio kalbos tartį. Net jeigu iš pradžių ir nesugebės ištarti kitos kalbos žodžių, bet girdės tą kalbą ir ją įsimins. Vaikai juk tarsi kempinės sugeria viską. Manau, verta tuo pasinaudoti.
- Kartais tėvams atrodo, kad vaikui, dorai nemokančiam gimtosios kalbos, per didelis krūvis mokytis dar ir užsienio kalbos.
Taip, esu susidūrusi su tokiomis tėvų baimėmis. Pastebėjau, kad dažniausiai to klausia tėvai, kurie namuose bendrauja viena kalba. Manau, tai natūrali baimė, nes tėvai moka vieną kalbą ir mano, kad mokytis užsienio kalbų yra sunku.
Tuo tarpu tie, kurie šeimoje vartoja dvi kalbas ir kalbėjo jomis nuo vaikystės, žino, kad mokytis kalbų gali būti tiesiog pomėgis, malonus laiko leidimo būdas, žaidimas arba būdas kitaip pamatyti pasaulį. Pas mus atėję vaikučiai užsienio kalbos mokomi nuo pirmos dienos ir po kelių dienų jau moka angliškai pasisveikinti ar atsisveikinti. O po kelerių metų, manau, jau ir susikalbėti galės angliškai.
- Kaip manote, ar vienu metu galima mokyti vaiką dviejų užsienio kalbų?
Manau, taip. Mes taip darome savo darželyje. Su tėvais sutarėme, kad kalbėsime su vaikais angliškai ir rusiškai. Jie kalbas painiojo labai trumpai, dabar, po mėnesio, paklausti rusiškai, atsako rusiškai, į angliškai suformuluotą klausimą atsako angliškai.
Kartais vaikai pavargsta ir nenori kalbėtis, tada reikia leisti jiems užsiimti kitkuo. Mokant užsienio kalbos labai reikalinga intuicija. Geras mokytojas iškart supras, kuo vaikas domisi, ir tuo pasinaudos mokydamas užsienio kalbos. Jeigu mažylis mėgsta piešti, galima piešiant su vaiku kabėti angliškai, galima dainuoti, jeigu tai patinka, arba skaičiuoti. Nuo gero pedagogo labai daug kas priklauso.
- Kaip manote, ar tėvai gali užsienio kalbos patys mokyti savo vaikus?
Manau, gali, jeigu turi pakankamai laiko ir žinių. Tačiau iš patirties žinau, kad tai labai sunku. Mano tėvai bandė mane mokyti prancūziškai, bet jiems nepavyko. Vaikui keista, kai mama staiga pradeda kalbėti kita kalba. Vaikui kalba asocijuojasi su žmogumi, dėl to jis dažnai mieliau užsienio kalba pasikalba su darželio auklėtoja ar mokytoja. Bet jeigu tėvai turi noro, manau, gali bandyti.
