Sėkmė – tai atsitiktinumas, pasisekimas ar dėsningumas, besiformuojantis nuo mažų dienų? Kuo daromės vyresni, tuo labiau suprantame, kad žingsniai į sėkmę prasideda dar vaikystėje.
Neatrasime Amerikos pakartoję gerai žinomą frazę, kuri dažnai skamba iš psichologų lūpų: dauguma mūsų minčių yra neigiamos ir jos tęsiasi nuo vaikystės.
Neigiamos mintys lemia neigiamą gyvenimo būdą.
Vaikystėje kiekvieno vaiko gyvenime pasitaikė neigiamų akimirkų, kurios įsirėžia atmintyje ar pasąmonėje ir vėliau tampa našta, kurią tenka tempti visą likusį gyvenimą. Tėvų užduotis – laiku pastebėti tai vaiko nuotaikoje ir elgesyje. Vaiką būtina išklausyti, paaiškinti jam kiekvieną situaciją, aptarti ją ir neleisti kokiems nors stabdantiems veiksniams įsiskverbti giliai į vaiko pasąmonę.
Kas šiandien sulaukia pasisekimo? Tas, kuris jaučiasi asmenybe. Kuris yra ramus, atviras ir pasitiki savimi.
Mūsų gyvenimas klostosi pagal principus, nustatytus dar vaikystėje. Šiandien tenka stebėti labai prieštaringą tėvų požiūrį į vaikų auklėjimą. Viena tėvų grupė, ir ji sudaro daugumą, neteikia ypatingo dėmesio bendravimui su vaikais ir tarpusavyje. Neretai vaikai išgirsta jų adresu ištariamus žodžius: „Štai tu visada...“, „Kada tu pagaliau...“, „O štai tavo draugas...“ ir taip toliau.
Jokiu būdu vaikui negalima sakyti: „Tu blogas!“, „Tu kvailas!“ arba „Tu nenormalus!“. Vaikų negalima gąsdinti, jiems nuolat priekaištauti, jų skaudinti ar žeminti.
Kas, jeigu ne tėvai, turėtų padėti mažam žmogučiui suvokti tai, kad jis – asmenybė. Kad jis yra gabus ir talentingas. Ne taip, kaip jo bendraklasis, bet savaip. Juk kiekvienas vaikas – individualybė!
Vaikui labai svarbu išgirsti ir įsisąmoninti paprastą tiesą: visi mes – skirtingi, tačiau kiekvienas turi savų talentų.
Yra taisyklių, kurių reiktų nuolat laikytis bendraujant su vaikais. Taigi, kaip įmanoma dažniau:
- bendraukite su vaikais, kaip su mažais suaugusiais, neveblenkite su jais ir nemeilikaukite jiems;
- nuolat laikykitės taisyklės „padarykime drauge“ (ypač su mažaisiais);
- jeigu vaikas dėl kažko labai nusiminęs, padėkite į šalį visus reikalus ir išklausykite jį – šią akimirką jam skirtas laikas gali tapti vaiko gyvenime pačiu vertingiausiu ir reikšmingiausiu;
- vaiką ne šiaip sau išklausykite, bet įsiklausykite, ką jis sako;
- būtinai nustatykite ribas ir taisykles, kurios ateityje padės jums saugiai jaustis;
- suteikite savo vaikui kaip įmanoma daugiau šilumos ir švelnumo (per dieną jį reikia apkabinti mažiausiai dvylika kartų) – tai kažkada sugrįš su kaupu;
- būkite puikiu pavyzdžiu savo vaikams, nes mūsų vaikai daro ne tai, ką mes raginame daryti, o kopijuoja tėvų elgesį ir jų bendravimo stilių.
Neretai mes, suaugusieji, jaučiamės blogai. Pabandykime pasekti mūsų minčių eigą! Sakykime, kad jūs sau prisiimate didelę kaltės naštą. Arba jaučiate nuoskaudą, baimę, nepasitikėjimą. Jūs pernelyg išgyvenate, mintyse nuolat iškyla kliūčių... Iš kur jos kyla? Deja, dažniausiai iš vaikystės.
Kas jus neramina? Kas jums kelia pavydą? Pabandykite tai išsiaiškinti ir įveikti šias kliūtis. Jeigu nepavyksta to padaryti savarankiškai, galima kreiptis į specialistą – psichologo konsultacija būtų tikrai naudinga.
Pavyzdžiui, egzistuoja labai įdomi didelių čekių išrašymo technika. Įsivaizduojate, kad turite čekį milžiniškai sumai. Tarkime, milijonui dolerių. Palaikykite ji kaip įmanoma ilgiau rankose. Įsivaizduokite, kad esate šios sumos savininkas. Kokią įtaką jums turės šis čekis? Kaip pasikeis jūsų gyvenimas?
Mes labai dažnai pasineriame į teigimas emocijas. Tikėjimo lygmenyje mes sau sakome: „Aš galiu, aš noriu, aš esu vertas...“. O štai proto lygmenyje mus tarsi kas sukausto. Mes bijome skurdo, mes bijome ryžtingų sprendimų ir t.t. Vadinasi, mums trukdo mus stabdantys neigiami momentai, įstrigę giliai mūsų pasąmonėje dar ankstyvoje vaikystėje.
Kas geriau – statyti ar perstatyti? Žinoma, geriau statyti nuo pradžių naujame sklype tau patinkantį statinį. Lygiai taip pat yra geriau formuoti vaiko elgesį nuo vaikystės, nei vėliau jį keisti jam jau suaugus.
Būtent tėvai turi padaryti viską, kad padėtų vaikui patikėti savimi. Jie privalo sukurti palankias ir patogias sąlygas maksimaliam vaiko potencialo atsiskleidimui. Ne šiltnamio, dirbtines sąlygas, o patogias.
Taigi, sėkmė gyvenime ir sėkmė auklėjime – dvi tarpusavyje susijusios sąvokos. Dabar daug kas su tuo sutinka, nors iki šiol tenka dažnai girdėti, kad išsilavinimas ir sėkmė – ne visada sutampančios sąvokos.
Kaip čia neprisiminsi įdomios Roberto Toru Kiyosaki knygos „If You Want to Be Rich & Happy: Don't Go to School?“ (Jeigu nori būti turtingas ir laimingas: neik į mokyklą?).
Štai citata iš šios knygos: „Gebėjimas daryti klaidas ir jas nagrinėti – tai tikrai mokslas. Klaidos – tai iniciatyvos demonstravimas. Jos įrodo tai, kad mes esame nuoširdūs įgydami žinias vietoj beprasmio knygų kalimo ar mokytojų paskaitų. Jos garantuoja, kad mes nepateksime į nieko nedarymo iš baimės suklysti spąstus“.
Klaidos įgyjant žinias, R. T. Kiyosaki manymu, yra tiriamasis, kūrybinis požiūris. O štai klaidų auklėjime geriau būtų nedaryti, nes jų taisymas bus skausmingas ir dažnai uždelstas.
