Kiekvienas tėtis ir mama stengiasi savo atžalai suteikti tai, kas geriausia. Čia pirmiausia išsiskiria suaugusiųjų požiūris į gyvenimo kokybę ir vaikų auklėjimą. Linkusieji domėtis naujienomis, gauti informacijos, keisti rutiną bei išbandyti naujoves stengiasi savo gyvenimui pritaikyti natūralumo ir ekologijos idėjas. Kada verta stabtelėti ir pamąstyti, ar neperžengiamos ribos?
Vaikas maitinamas, rengiamas, prausiamas tik ekologiškais produktais. Jam niekada nebuvo maunamos sauskelnės. Mažylis dažniausiai išvežamas atostogauti pas senelius į kaimą, kur džiaugiasi gamtos prieglobsčiu ir žaidžia tik iš ekologiškų medžiagų pagamintais žaislais. „Vaikai, kurie itin saugomi nuo pavojų, dažnai būna neatsparesni aplinkai“, – sako šeimos gydytoja Aušra Kairiūkštienė.
Ekologija itin besidomintys tėvai turėtų nepamiršti, kad ne visada vaikus pavyks priglausti po savo sparneliu. Tad retkarčiais mažyliams naudinga leisti pajusti ir išbandyti kuo daugiau potyrių: supažindinti su įvairiomis kultūromis, maisto skoniais, produktais ir žaislais. Svarbiausia, kad tėvai ir vaikai netaptų mados aukomis: kai mažai žinių, tačiau stengiamasi visą šeimą priversti laikytis tam tikrų gyvenimo principų. Prieš rinkdamiesi naujoves, tėvai turėtų jas išbandyti patys, o tik vėliau pratinti vaikus.
Svarbu nepamiršti, kad šiuolaikinio gyvenimo tempas ir užimtumas yra dideli, todėl ne visada yra galimybių vadovautis ekologinėmis idėjomis. Kai pernelyg susitelkiama į ypač sveiką gyvenimo būdą, nebelieka ramaus poilsio akimirkų.
Pasirengę maitintis ekologiškai
Ne paslaptis, kad daugelis pediatrų pataria rinktis kuo natūralesnius ir ekologiškesnius maisto produktus. Patartina vengti maisto priedų, konservantų, dažiklių, pakaitalų, modifikuotų produktų ir pan. Geriau rinktis ūkininkų užaugintus ir neimportuotus maisto produktus. Turintiesiems laiko pravartu ant palangės užsiauginti prieskoninių augalų, o darželyje – mėgstamų daržovių ar uogų. Svarbu įtraukti vaiką į auginimo procesą, tuomet jis gali pats stebėti, kaip augalai auga, o prireikus iš jų pasigaminti skanų patiekalą.
„Kuo maistas natūralesnis, ekologiškesnis, tuo mažesnė tikimybė, kad vaikui pasireikš įvairios alergijos ar išsivystys onkologinė liga. Kartais netinkamais produktais pavaišina aplinkiniai. Nuo mažų dienų svarbu visko valgyti saikingai, tada jei vaikas vieną ar kelis kartus paragaus ne itin sveikų produktų, organizmo neištiks staigi neigiama reakcija“, – aiškina A. Kairiūkštienė. Nuo seno žinoma, kad uždraustas vaisius vilioja. Pasitaiko, kad vaikai, nuolat valgantys tik ekologiškus produktus, susigundę menkaverčiu maistu, po kelių valandų jau kenčia nuo gastrito.
Svarbu apmąstyti, kaip vaikas bus maitinamas ugdymo įstaigoje. Daugelyje valstybinių darželių tik nuo auklėtojų ar kitų darbuotojų geranoriškumo priklauso, ar vaikui bus pateikiamas sveikas ir natūralus maistas. Jums rūpi, kad vaikas valgytų tik ekologišką maistą? Vertėtų ieškoti privačių ar specializuotų darželių, kurių valgiaraštyje dominuoja natūralūs ar ekologiški produktai, arba patiems pasirūpinti ekologišku maistu.
Mityba – viena svarbiausių sveikos gyvensenos sudedamųjų dalių, tačiau vaikams svarbu ne tik valgyti kuo natūralesnių produktų, bet ir pabūti su tėvais, kartu pažaisti. Tad žemiški dalykai, tokie kaip nuolatinis galvojimas, ką patiekti šeimai, neturėtų užgožti bendravimo tarp tėvų ir vaikų. Svarbu nepasiekti tos ribos, kai nuolat iš nuovargio linksta kojos.
Ar tikrai drabužiai ir kosmetika ekologiški?
Sveiką gyvenimo būdą propaguojančios mamos žino, kad karštą vasaros dieną vaikui bėgioti su vienkartinėmis sauskelnėmis prilygsta bausmei. Mamos, auginančios vaikus be sauskelnių, pripažįsta, kad laikytis močiučių principų – kas pusvalandį nunešti vaiką ant klozeto atlikti gamtinių reikalų, auginti mažylį su daugkartinėmis sauskelnėmis ar apatinėmis kelnaitėmis – nėra taip sunku, kaip gali atrodyti.
„Sauskelnės labai palengvina mamų kasdienybę, tačiau pastebėta, kad ne vieną vaiką beria nuo sauskelnių, tad reikėtų kuo dažniau vėdinti užpakaliuką. Parduodama ir natūralesnių, laidžių orui, beveik vystyklams prilygstančių sauskelnių. Galima jas naudoti. Tačiau sauskelnių nepatariama mauti ilgiau nei iki 1,5 metų. Jos kenkia vaikų būsimam vaisingumui“, – įspėja gydytoja A. Kairiūkštienė.
Norintieji gyventi sveikai rinkdamiesi drabužius ir kosmetiką pirmenybę turėtų teikti natūraliems produktams, o paisantieji ekologijos principų – ir sertifikuotiems. Natūralioje medvilnėje, šilke, vilnoje ir line gali būti trąšų likučių, tad kai kurie siuvėjai siūlo gaminius iš medicininio audinio. Ilgiau dėvimi drabužiai, kurių sudėtyje yra šiek tiek sintetinio audinio, nes tada drabužis mažiau išsitampo, jį lengviau skalbti, tačiau sintetikos gaminyje turėtų būti kuo mažiau.
Išsirinkti ekologiškas kosmetikos ar higienos priemones nėra lengva. Pirmiausia reikia pasidomėti, kaip ženklinami ekologiški gaminiai, be to, vengti dirbtinių dažiklių, silikono, kvapiklių ir t. t. Kita vertus, jeigu gaminys yra neekologiškas, tai nebūtinai jis kenks sveikatai. Gydytojai pataria dažniau rinktis išbandytas priemones, o ne pasikliauti ženklais, kurie skelbia apie natūralumą ir ekologiškumą.
Giedrė Veličkienė, bendruomenės „Sąmoningos mamos“ įkūrėja:
Kiekviena šeima, auginanti vaiką, turėtų apsispręsti, kas yra svarbiausia. Mūsų šeimoje daugiausia dėmesio skiriama maisto, sauskelnių, kosmetikos priemonių ekologiškumui. Vaikas nuo 2 mėnesių augo be sauskelnių, su vystyklais, buvo laikomasi natūraliosios higienos: šlapintis norintį kūdikį palaikydavau virš praustuvo ar klozeto. Užsidegiau idėja auginti berniuką visiškai nenaudodama sauskelnių, tačiau jau po dviejų savaičių supratau, kad reikia paisyti ir patogumo, ir laiko. Kai vaikas leisdavo laiką namuose ar kartu eidavome trumpam pasivaikščioti, stengėmės sauskelnių vengti, bet kai išsiruošdavome į ilgai trunkančią išvyką, nuolat ieškoti galimybių vaikui atlikti gamtinius reikalus būdavo nepatogu, todėl į pagalbą pasitelkdavome vienkartines sauskelnes. Vienkartinės sauskelnės labai praversdavo žiemą einant į lauką arba kai norėdavome naktį ramiai išsimiegoti.
Daug dėmesio mūsų šeimoje skiriama maisto produktų kokybei: pradedant vaisiais ir daržovėmis, baigiant cukraus pakaitalais. Maistas daro didelę įtaką žmogaus sveikatai, tad valgome tik iš gerų miltų (jokių parduotuvėje pirktų baltų miltų) ir aukštesnės kokybės cukraus (tarkime, kokosų žiedų) pagamintus produktus. Renkamės produktus be sintetinių dažiklių, maisto priedų. Daržovių ir vaisių įsigyjame ūkininkų turgeliuose, o kitus kasdienai svarbius produktus – specializuotose parduotuvėse. Rūpinamės ir energine maisto verte.
Žinome, kad tai, ką galvojame apie produktus, materializuojasi. Kuo geriau apie maistą galvojame, tuo daugiau naudos jis suteikia organizmui. Apie 70–80 % kiekvieno maisto sudaro vanduo, o jis yra geriausias informacijos kaupiklis. Darželyje sūnus valgo labiau natūralų nei ekologišką maistą.
Mano vaikas geba intuityviai atsirinkti, kuris maistas yra sveikas ir naudingesnis organizmui. Per šventes dažniausiai renkamės maistą, kuris patrauklus akiai, kurio nori organizmas.
Drabužiams mūsų šeimoje neskiriamas ypatingas dėmesys: renkamės tai, kas gražu, apdarus perkame drabužių parduotuvėse. Nors mūsų vaikas nealergiškas, kreipiame dėmesį į drabužių kokybę: perkame natūralaus pluošto apdarus, neapdirbtus chloru, nedažytus sintetiniais dažais.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
