Ant kalnelio, šalia labai seksualios Morės, tįsojo jau gerokai apdžiūvę Lašininio “palaikai”. Čia ir rinkosi visi kaukėti svečiai. Baisybiškos giltinės, velniai, ožiai, gervės, meškos ir kitokie padarai. Ir, žinoma, Kanapinis su dar gyvu Lašininiu, kiekvienas save girdamas.
Žodžiais vienas kito nenurungę, tuoj puolė muštis su vėzdais. Kanapinis čia pasirodė vikresnis ir greitai Lašininį patiesė ant žemės – net daktarų komanda neišgelbėjo. Taigi, anot Kanapinio, “atėjo metas silkutę valgyti ir lieknėti”. Trečiadienį prasidėsianti Gavėnia – puiki proga apvalyti kūną ir sielą.
Muzikantų padedami, svečiai šoko, trepsėjo ir šaukė, kad žiema nedrįstų atgal sugrįžti. Na, o įpareigoti velniai iškilmingai padegė simpatiškąją Morę.
Sudeginus Morę, visi linksmi su dainomis ir klegesiais patraukė namo. Kas su riestainių pyne ant kaklo, kas su pintu krepšiu ar net verba. Tikėkimės, žiema nebesugrįš.