10.00 Arkikatedros aikštė, Vilnius
Pustrečių metukų Vėjo ir septynių mėnesių Mėtos mamos Aušros užsisėdėjusia namų šeimininke niekaip nepavadinsi. Moteris sako kone kasdien išsiruošianti į Vilnių: aplanko parodas, pietauja mėgstamose kavinėse, eina pirkti.
Be to, su vaikučiais moteris jau spėjo pabūti ne tik kaimyninėse Latvijoje, Lenkijoje, bet keliavo po Braziliją, Graikiją, Nyderlandus, išmaišė visą Italiją. Vadinasi, patirties, kaip reaguojama į mamas čia ir svetur, Aušrai netrūksta. Moteris mielai leidžiasi su mumis į kelionę po pagrindinę sostinės gatvę – Gedimino prospektą. Įsitikinkime, ar priekaištai, kad „Lietuvoje vaikai nemylimi“, iš tiesų yra teisingi.
10.15 Centrinis paštas
Pirma „stotelė“ – centrinis paštas. Norint išsiųsti laišką ar siuntinį, čia reikia įkopti į „kalną“, mat aukšti laipteliai be jokio įvažiavimo ratuotiems. „O ką daro neįgalieji?“ – klausia Aušra, imdama Mėtą ant rankų ir tempdama vežimą aukštyn.
10.45 Prekybos centras
Motiniška nuojauta Aušrai šnibžda, kad dukrytės zirzaliojimo priežastis – pilnos sauskelnės. Metas jas keisti, o prieš akis – prekybos centras. Ieškome nuorodos į mamos ir vaiko kambarį, sunkoka, nes šiame centre nėra informacijos langelio. Rašome didelį pliusą, kad visur patogu patekti liftu.
Keliaujame ten, kur „karaliai pėsti ateina“ ir... bingo! Neįgaliesiems skirtas tualetas su pervystymo stalu kūdikiams neužrakintas, tačiau, o siaubeli, kvapas čia verčia iš koto ir nejautrią nosį! Priežastis stovi už kampo (tiesiogine žodžio prasme) – čia ką tik rytinį tualetą atliko benamiai, kuriuos sutinkame prie durų.
11.15 Kavos pertraukėlė
Ir vėl vežimu laiptais aukštyn! (Beje, per visą kelionės laiką neatsirado praeivio ar praeivės, pasisiūliusio padėti užnešti vežimą.) „Tik pažiūrėkite, kokiomis kvadratinėmis akimis į mus žiūri jaunutė barista. Kertu lažybų, mintyse meldžiasi, kad praeitume pro šalį“, – sako Aušra. Bet mes nepraėjome, o dar ir pasiteiravome, ar kavinėje yra kambarėlis, kuriame jauna mama galėtų pažindyti dukrytę.
„Ne, nėra, tualete ji netilps“, – atskrieja atsakymas. Mama Aušra sako, kad ji pratusi kavinėje visada ieškotis atokiausio kampelio, kad prireikus galėtų ramiai pažindyti. Tam žavioji mamytė visada su savimi turi skraistę. „Sūnų maitinau iki metų trijų mėnesių ir dukrytę žadu panašiai“, – sako Aušra.
Ji sako, kad niekada nėra sulaukusi komentarų ar piktų žvilgsnių dėl žindymo. Dažniausiai žmonės pastebėję susidrovi ir nusuka žvilgsnį, bet dažnai to nė nepastebi, nes Aušra tai daro subtiliai.
12.15 Apsilankymas poliklinikoje
Čia mamos su kūdikėliais lankosi kasdien. Šiek tiek užstrigusi ties siauromis durimis, Aušra ropščiasi su vežimu aukštyn. Vėl laiptai. Ties vaikų gydytojų kabinetais, laukiamajame, – vystymo lenta. Aušra apgalvojusi visas smulkmenas – tuoj išsitraukia ir tiesia vienkartinį paklotėlį. Jei mamai prireiks pažindyti kūdikėlį, teks daryti tą visų akivaizdoje. Kitas variantas – moterų tualetas, apžiūrime jį. Kėdės jame nėra, bet palangė plati – labai norint galima tilpti.
13.00 Žindymas lauke
Gedimino prospektas įpusėtas, kai Mėta vėl paprašo savo porcijos mamos pieno. „Visą kelią nepraėjome nė vienos vietos, kurioje galima stabtelėti su vaiku. Anei sūpynių, anei laipynių, anei smėlio dėžės“, – stebisi Aušra. Tikrai! Maitinti kavinėse, prekybos centre ar tiesiog gatvėje Aušra nesidrovi, nors pažįsta draugių, kurios to nedaro.
„Joms nepatogu, sako: „O ką kiti pagalvos?“ Aš – už žindymą. Tai juk taip patogu, mamos pienas visada su savimi, paruoštas vartoti, sveikas, šiltas ir pigus“, – sako pašnekovė.
13.30 Seimo rūmai
Paskutinė mūsų „stotelė“ – Lietuvos Respublikos Seimas. Šiais metais čia įrengtas mamos ir vaiko kambarys, atviras visoms jaunoms mamoms, mat yra dar prieš apsaugos postą. Pasiimame iš budėtojo raktelį, atrakiname tarptautiniu žindymo ženklu pažymėtas duris ir... „Vau!“ – išsprūsta. Tikrai dailus ir patogus. „Papasakosiu visoms draugėms, kad prireikus žindyti ateitų čia“, – kvatoja mūsų herojė.
Aušros komentaras po kelionės:
„Buvo tikrai smagu! Dar kartą įsitikinau, kad pas mus nėra taip blogai, kaip kartais bandoma pasakyti. „Oi, kaip Lietuvoje blogai, štai užsienyje...“ – tai tikrai netiesa, galiu pasakyti iš patirties, kad svetur jaunų mamų su vežimėliais irgi laukia laiptai, tualetai, kuriuose nėra kėdės, ir tenka žindyti stovinčiai.
„Viskas priklauso nuo mamos požiūrio“, – atsisveikina Aušra.
