T.Elmore'as: Motinos klausė mokyklos vadovybės, ar negalėtų už vaiką išlaikyti testo, kadangi vaikai pernelyg stresuoja, kad jį laikytų patys.
Vaikydamiesi velykinių kiaušinių, tėvai stumdė kitus vaikus, kad tik pripildytų savųjų vaikų pintines.
Mamos ir tėčiai atsisakydavo pasakyti vaikams futbolo rungtynių rezultatą, kai jie pralošdavo, kadangi tai juos nuliūdintų.
Kiekvieno šių epizodų priežastis - kontrolės siekis. Sąžiningai tariant, dauguma mūsų yra tiesiog gimę kontroliuotojai. Rūpintis vaikais nėra blogai. Tačiau kai tai tampa tėvų kontrole, padarome daugiau žalos nei naudos. Ir tai - didžiulė problema.
Ši tėvų karta - labiausiai kontroliuojanti visoje pastarųjų metų istorijoje
Dažnai jaučiame, kad mokyklos tinkamai neatlieka savo darbo; kad vietinė sporto komanda nesuteikia mūsų vaikams pakankamai laiko žaisti; kad teatro būrelis nedavė mūsų dukrai gero vaidmens - ir tuomet mes turime įsikišti ir sukontroliuoti situaciją. Nesuvokiame, kad kontrolė yra mitas. Mes negalime kontroliuoti. Kuo greičiau leisime vaikams pajusti gyvenimo skonį, tuo geriau jie išmoks jame laviruoti.
Ką daryti? Liautis siekti kontrolės. Išmokti pasitikėti ir leisti vaikams keliauti per gyvenimą nemanant, kad jie gali jį kontroliuoti. Reikia išmokti ne kontroliuoti, o prisitaikyti.
Faktas tas, kad labai dažnai mes gyvename ir auklėjame remdamiesi tik šia diena. Mes tik norime ramybės dabar pat. Pamirštame ilgalaikę įtaką vaikams. Ir priešingai, mano mama ir tėvas modeliavo ilgalaikį auklėjimą visus mano augimo ir brandos metus. Kai aš apsivogiau būdamas vaikas, turėjau grįžti į parduotuvę ir atiduoti pavogtus daiktus su atsiprašymu. Jei melavau, jei apgaudinėjau - rezultatas buvo tas pat. Patirdavau pasekmes, net jei tai buvo mažas baltas melas ar apgavystė dėl nereikšmingo dalyko. Kodėl? Dėl paties principo. Mano tėvai žinojo, kad kasdien kuria mano gyvenimo pamatus. Metams bėgant suvokiau, kad kuo toliau į ateitį galėsime pažvelgti, tuo geresnius sprendimus padarysime kaip tėvai.
Hara Estroff-Marano rašo: „Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie yra apsaugoti nuo sudėtingų užduočių, nevysto to, ką psichologai vadina „meistriškumo patirtimis“. Vaikai, kurie turi šį užsidirbtą meistriškumo jausmą, yra optimistiškesni ir ryžtingesni; jie žino, kad gali nugalėti kliūtis ir pasiekti tikslų.“
Vaikai, kurie niekad neišbandė savo galimybių, išauga į emociškai silpnus suaugusiuosius, labiau linkusius į nerimą ir depresiją.
Pasak vieno JAV tyrimo, dauguma tėvų pripažįsta, kad jų vaikai turi per mažai atsakomybės. Palyginti su tėvų ar senelių karta, mes juos užimame sporto būreliais ar muzikos užsiėmimais, bet ne tikra atsakomybe, tokia kaip darbas ar net namų ruoša. Ir nors vaikas gali ugdytis disciplinuotumo per žaidimus ar būrelius, tikroji atsakomybė ateina iš realaus pasaulio, kur mes padedame kitiems, negalintiems sau padėti, ar dirbame už pinigus. Tai turi didžiulį poveikį vaikams. Kodėl? Nes pasekmės yra realios. Tai ne pralaimėtos varžybos, o realūs žmonės. Tiek privalumai, tiek pasekmės augant vaikams turi tapti realūs.
Kas nutinka, jei mūsų vaikų veiksmų nelydi pasekmės?
Jei tėvai neišmoksta šios svarbios tiesos, jų vaikai išaugs neatsakingais suaugusiaisiais. Jie kaltins kitus dėl savo gyvenimo. Jie bus tingūs. Jie nemokės dirbti, nebus kūrybingi. Jie bus priklausomi nuo kitų. Jie nemokės būti autonomiški, bus emociškai pažeidžiami. Jie nemokės kovoti, neturės išlikimo įgūdžių.
Ką nusprendžiau padaryti
Kai mano vaikams sukako dvylika, nusprendžiau iliustruoti pasekmių galią gyvenime. Štai galimi veiksmai.
Pakalbėkite apie ilgalaikes jų sprendimo pasekmes. Kai jiems prieš akis svarbūs pasirinkimai, padėkite jiems pamatyti toliau ir įžvelgti sprendimų pasekmes.
Papasakokite savo nusivylimų ir sėkmės istorijas. Pakalbėkite apie tai, net jei jiems pasirodys banalu.
Nusiveskite juos pasikalbėti su sėkmingu profesionalu. Suraskite žmogų, kuriam pasisekė pasirinktoje veikloje.
Nusiveskite juos į kalėjimą pasikalbėti su kaliniu. Aš nusivedžiau vaikus pasikalbėti su kaliniais, kurie kažkada padarė klaidingus sprendimus ir dabar kenčia.
Pasiūlykite vaikams užrašyti savo tikslus. Užrašius pasikalbėkite apie veiksmus, kurių jie gali imtis jau dabar.
Rezultatas? Jūsų vaikai išmoks pamatyti realaus gyvenimo perspektyvas ir pasekmes, o jūs išmoksite valdyti savo norą kontroliuoti.
