Pataria psichologė Rūta Klišytė
Galiu užtikrinti jus, kad jokių gebėjimų būti motina moteriai nereikia. Viską, vos atsiradus kūdikiui, „sutvarko“ motinystės instinktas, kurį jauna mama junta kaip intuityvią meilę savo naujagimiui. Šis natūralus jausmas yra geriausias patarėjas, juo ir reikėtų vadovautis auginant kūdikį, o į aplinkinių pamokymus – tik atsižvelgti.
Tačiau pasistenkite suprasti ir anytą, kuri trokšta pasidalyti savo patirtimi. Jai maga patirti senelės džiaugsmus, juk sakoma, kad seneliai anūkus myli labiau nei savo vaikus. Patirtis išmokė juos ypač branginti šiuos ryšius.
Nepriekaištingų mamų nėra, o vaikams tokių ir nereikia! Motinystė nėra profesija ar pašaukimas: intelektas, išmanymas, patirtis čia nesvarbu. Taigi kiekviena iš mūsų galime būti gera mama. Bet kas gi trukdo tuo džiaugtis, patirti motinystės pilnatvę?
Ideali mama – mitas, pavojinga vizija. Pamišęs dėl konkurencijos pasaulis tobulumo kriterijus ėmė taikyti net motinystei: būk pavyzdinga, sėkminga, geriausia! Norėtųsi apginti mamas nuo spaudimo būti „supermamomis“. Natūraliuose dalykuose negalima persistengti. Būkite pakankamai gera mama, t. y. tokia, kuri su meile atsiliepia į kūdikio poreikius, o šiam augant bei savarankiškėjant geba maldyti motinišką rūpestį.
Apibrėžkite tų, kurie supa jūsų kūdikį, vaidmenis. Jūsų motina, anyta ar auklė turi ne konkuruoti su jumis, o padėti jums būti mama. Net ir vaiko tėvas, kartais galintis puikiausiai jus pavaduoti, niekada jūsų neatstos, nes tėvystė nėra motinystė. Vyro pareiga, irgi, beje, prigimtinė, – apsaugoti savo moterį ir kūdikį nuo visko, kas trikdo jų ryšį, atitolina vieną nuo kito.
Anytos priekaištus ar motinystės nesėkmes pakelsite lengviau, jei būsite tikra, jog tai, ką dabar darote – duodate mažyliui krūtį, plaunate užpakaliuką ar tiesiog žvelgiate į jį miegantį, – šiuo metu yra svarbiausia pasaulyje ir niekas kitas to nepadarys. Smarkiai apsigauna tie, kurie laiko tai vien fizine mažylio priežiūra. Būtent dėl kraujo ryšio, mamos meilės formuojasi jo asmenybė, jausmų pasaulis mezgasi iš fizinio artumo su mama. Glausdamasis prie jos mažas žmogus intuityviai mokosi prisirišti, pasitikėti, mylėti. Niekas neatstos kūdikiui netobulos mamos!
Labiau pasitikėkite savo nuojauta. Elkitės su vaiku taip, kaip jums sako širdis – tai labai svarbu norint patirti motinystės džiaugsmą. Mandagiai išprašykite visus, kurie tikins, kad geriau žino, kaip dera elgtis.
Kartu nepamirškite, kad motinystės pilnatvės patirti neleidžia pernelyg didelė rūpesčių bei atsakomybės našta. Trumpam palikdama vaiką anytai, galite ją sumažinti, bet tuomet teks susitaikyti su tuo, kad anyta prižiūrės anūką savaip.
