Kartą, kai bandžiau atlikti du darbus vienu metu – gaminau virtuvėje pietus ir tvarkiau dokumentus kitame kambaryje, buvau nuolat trukdoma – vaikas prašė kažko užkąsti, atsigerti, klausė, ką mėgsta valgyti voverės, kodėl debesys žydri, o augalai žali. O dar ta dėl disko išvaržos skaudanti nugara ir maudžianti galva.
Tačiau visa tai vis tiek negalėjo pateisinti mano elgesio. „Gana, netrukdyk, eik iš čia“, - buvo mano atsakymai. Kai mano keturmetės dukters akys beveik prisipildė ašarų, aš norėjau atsiimti savo žodžius, bet jau buvo per vėlu. Juolab kad aš juos pasakiau ne iš širdies, nenorėdama.
„Palik mane ramybėje“
Visi tėvai kartkartėmis nori pailsėti, pabūti netrukdomi, tačiau jei jūs vaikui sakote „netrukdyk“ ar „aš esu užsiėmęs“, jie tai supranta kaip atstūmimą, norą jais nusikratyti. Jei taip elgsitės su vaikais nuo pat mažų dienų, vėliau jie nutols nuo jūsų, nenorės išsikalbėti.
Jūs turite rasti laiko ir sau, bet pasistenkite, kad vaikas nenukentėtų – pakvieskite auklę, susitarkite su draugais ir pažiūrėkite vieni kitų vaikus, ar pagaliau leiskite vaikui pažiūrėti jo mėgstamus filmukus, o jūs tuo tarpu atsikvėpsite.
Jei jaučiate, kad esate pavargę ir galite pratrūkti, susitvardykite ir ramiai paaiškinkite vaikui, kad turite pabaigti vieną darbą ir paprašykite mažylio pabūti ramiai.
Būkite realistai, vaikas tikrai neišsėdės ramiai visos valandos.
„Tu toks blogas“
Venkite vaikui klijuoti etiketes. „Tu blogas, tu tikras nevėkšla, tu darai man gėdą“. Vaikai tokiais žodžiais patiki daug negalvodami ir praranda pasitikėjimą savimi. Sakymas, kad vaikas tinginys, beviltiškas ar kvailas, gali būti netinkamo vaikų elgesio priežastis. Geriau vertinti vaiko elgesį, pasakyti, kad jis netinkamas, o ne patį vaiką.
„Neverk“
„Nebūk mažas, neverkšlenk, nėra ko bijoti“ – vėlgi tokie posakiai nepasiekia vaiko – visi vaikai verkia, jie dar nemoka žodžiais išreikšti savo jausmų. Jie bijo, jiems liūdna. Natūralu saugoti vaiką nuo tokių jausmų. Pasakymas „nebijok“ nepadės vaikui pasijusti geriau, jis tai supras kaip žinią, kad jo emocijos yra netinkamos, kad blogai būti išsigandusiam ar nuliūdusiam.
Turėtumėte natūraliai priimti vaiko emocijas, pavyzdžiui, jei vaikas liūdi dėl to, kad kas nors nebenori su juo draugauti, reikėtų pasakyti, kad suprantama, kad tai jį nuliūdino. Jei mažylis ko nors bijo, pasakykite, kad kartu pabandysite įveikti baimę.
Nereikia bijoti emocijas pavadinti tikrais vardais. Taip mokote vaiką empatijos. Ir vaikas mažiau verks, nes sugebės pats apibūdinti savo emocijas.
„Kodėl tu negali būti toks kaip tavo sesuo?“
Nereikėtų vaiko nuolat lyginti su sese ar broliu. Natūralu, kad tėvai tikisi, kad ir jaunesnis vaikas gerai elgsis ar bus toks pat protingas kaip ir vyresnis. Tačiau kiekvienas vaikas unikalus.
Vaikai neturėtų girdėti, kaip jie lyginami su kitais. Jausdami spaudimą daryti ką nors, kam jie dar nepasiruošę, vaikai praranda pasitikėjimą savo jėgomis. Vietoj to padrąsinkite vaiką, kai jam kas nors pasiseka.
„Tu turi tai mokėti“
Vaikai mokosi bandydami ir darydami klaidas. Net jei jis tą pačią klaidą padaro keletą kartų, nepriekaištaukite, o dar kartą paaiškinkite.
„Liaukis arba tau blogai baigsis“
Grasinimai dažniausiai neefektyvūs. Kuo jaunesnis vaikas, tuo ilgiau užtrunka jo naujų įgūdžių susiformavimas. Reikia vaikui paaiškinti, kodėl blogai taip elgtis.
„Palauk, grįš tėtis, tau parodys“
Toks grasinimas rodo, kad drausmė šeimoje yra silpnoji vieta. Jei norite, kad vaikas jūsų klausytų, turite pati (pats) imtis iniciatyvos ir sudrausminti vaiką. Nukėlus bausmę vėlesniam laikui, vaikas jos nebesusieja su blogu elgesiu. Jis pamiršta, ką padarė blogai.
Gąsdinimas kuo nors kitu griauna jūsų autoritetą. Tuo pačiu jūs partneriui primetate blogojo policininko vaidmenį.
„Paskubėk“
Mūsų tokiame pašėlusio tempo amžiuje tai bene dažniausiai vaikams sakomas žodis. Kas iš tėvų nežino, kaip sunku sulaukti, kol vaikas pats apsiaus. Tačiau nuolatos skubindami jūs tik trikdote vaiką, jam dar sunkiau ką nors atlikti.
„Gera mergaitė“, „puikus darbas“
Kas čia blogo, jei pagiriame? Juk pozityvus skatinimas yra vienas efektyviausių auklėjimo būdų. Pagyrimai nebeveikia, kai dėl kiekvieno menkniekio puolame girti, nesvarbu, ar dėl vaiko išgerto pieno, ar dėl nupiešto piešinėlio. Vaikai nebereaguoja į tokius pagyrimus.
Reikėtų pagirti už tikrą darbą, pareikalavusį nemažai pastangų.
Įvardinkite, ką vaikas padarė gerai konkrečiai – parinko tinkamas spalvas ar nupiešė piešinį pagal ryte skaitytą knygą.
Geriau girkite ne patį vaiką, o jo gerą elgesį („Tu buvai toks ramus, aš galėjau pabaigti visus darbus“).
Taigi užuot baręsi su vaikais, pamąstykime prieš sakydami ką nors, kad vėliau netektų gailėtis.
