Kinijoje manoma, kad kuo daugiau prieskonių ir kuo sunkiau suprasti, kas lėkštėje, tuo didesnis meistras virėjas. Japonai, priešingai – už natūralų skonį. Geriausi pasaulio virėjai balansuoja tarp šių dviejų polių. Laimė, su azijietiškais prieskoniais galima praktiškai viską daryti.
Kasija (kininis cinamonas)
Kasija, arba kininis cinamonas, yra kiniškas cinamono brolis. Jo skonis labai panašus į cinamono. Pavyzdžiui, Amerikoje pyragus dažniausiai pagardina pigia kasija. Gurmanai taip atskiria originalą nuo analogo: cinamono žievė susukta į vamzdelį, lygi, kasijos žievė pilkšva, gruoblėta. Kasija puikiai tinka į įvairius kepinius, o mėsos patiekalams tinka net geriau už cinamoną. Aitrus skonis dera prie riebios kiaulienos.
Kasija tinka su gvazdikėliais, pankoliais ir žvaigždanyžiais.
Sičuano pipirai
Tai laukinio krūmo uogos, kurio skonis – kaip pipirų. Ne veltui jie pavadinti provincijos, kurioje valgomas aštriausias Kinijoje maistas, pavadinimu. Tik jie ne degina, o tiesiog žadą atima. Šių pipirų žievelė kvepia citrinomis, todėl jais dažnai gardina jūros gėrybes. Citrininis aštrumas puikiai tinka ir su subproduktais, tuo pasinaudoja tibetiečiai. Na, o japonams tai vienas iš pagrindinių prieskonių. Į salotas deda šio augalo lapus, pumpurus ir žiedus. Citrinines žieveles marinuoja žiemai.
Sičuano pipirai tinka su imbieru, žvaigždanyžiais ir česnaku.
Muskatas
Nors jis ir vadinamas muskato riešutu, nepatartina jo kramtyti. Geriau prieš gamindami patarkuokite smulkia tarka. Muskatas tradiciškai asocijuojasi su pyragais ir pudingais. Kulinarai jį mėgsta už saldų aromatą ir aitroką skonį. Didžiausia jo vertybė – stiprus kvapas, su juo žaidžia visose pasaulio virtuvėse. Anglai jo deda į alų, kad būtų kvapnesnis, vokiečiai – į karštą vyną, indai – į įvairius prieskonių mišinius, skandinavai – į žuvies marinatus, prancūzai – į bešamelio padažą ir pyragų įdarus, lenkai – į mėsos vyniotinius.
Muskatas tinka su cinamonu, gvazdikėliais ir žvaigždanyžiais.
Gvazdikėliai
Populiarus, universalus prieskonis, tačiau su juo reikia būti labai atsargiems. Jo kotelis – aitraus skonio, o kepurėlė – kartaus aromato. Jei tik padauginsite, patiekalas nueis šuniui ant uodegos. Jei perkaitinsite, gvazdikėliai atiduos visą kartumą, o kvapo neliks. Atsiminkite, kad gvazdikėliai dedami pačioje gaminimo pabaigoje. Tinkamomis proporcijomis gvazdikėliai suteikia nepamirštamą aromatą marinatams, mėsos sultiniams ir keptai mėsai. Gvazdikėliai sudaro žavų duetą su daugeliu prieskonių, o konditerijoje – tik su cinamonu.
Gvazdikėliai tinka su juodaisiais pipirais, cinamonais.
Žvaigždanyžiai
Europoje žvaigždanyžių dedama į saldžius kepinius ir karštus gėrimus. Skandinavai mėgsta jų įberti į marinatus. Azijoje jų deda į mėsos troškinius, žuvies, daržovių patiekalus. Kinai apibarsto patiekalus stambiai sutrintais žvaigždanyžiais, o europiečiams to per daug – jiems pakanka vienos žvaigždutės visam pyragui. Net ir nedidelis žvaigždanyžio kiekis – puikus konservantas. Į žuvies patiekalus jo nededa net eksperimentuoti mėgstantys kinai. Jis tinka saldiems gaminiams ir neutraliai paukštienai, pvz., antienai.
Žvaigždanyžis tinka su česnaku, juodaisiais pipirais ir imbieru.
Imbieras
Rožinės marinuoto imbiero juostelės prie sušių – viskas, ką dauguma žino apie imbierą. Šis prieskonis – vos ne vienintelis, kurį galima naudoti vieną, ir skonis bus ne prastesnis, nei derinyje su kitais prieskoniais. Pabandykite – išvirkite uogienę arba pasigaminkite džiovintų, cukruotų gabalėlių. Vasarą gėrimai su imbieru žvalina, žiemą sušildo. Jei norite autentiško azijietiško skonio, įberkite tarkuoto imbiero į salotas arba į mėsos patiekalą. Europoje imbiero mieliau deda į saldžius gaminius – į keksus, į sausainius, į pyragus. Įsidėmėkite, kad į kepinius geriau dėti žalio imbiero, džiovintas turi dirbtinio kvapo, kuris užgoš viską.
Imbieras tinka su kardamonu, juodaisiais pipirais, muskato riešutu.
