Užkalnis prisimena pirmąsias lietuvių keliones: kietai virti kiaušiniai ir su „laužu“ į Vokietiją

Daugelį savaičių čia, Užkalnio rubrikoje, mokėmės apie sovietmečio gyvenimą ir jo traumas ir keistenybes: nuo šeimų iki mokslų, nuo valgių iki sekso. Kas kam rūpi, tas apie tai ir kalba. Man rūpi viskas.

Nes gyvenime mus palieka jaunystė, sveikata, kartais – pinigai ir žmonės, šviesus protas (paklauskite manęs apie tai). Net tatuiruotes galima nusivalyti: ir cerkvių kupolus, ir undines, ir Stalino profilį. Tik jaunystės ir vaikystės traumos visada lieka su mumis ir toliau mus programuoja ir linksmina, nes jos yra mūsų genetinio kodo dalis.

Sovietmetis praėjo, ir 1990 m. atėjo laisvė, daugelio laukta ir daugelio bijota: naujas, nepatirtas pasaulis pasirodė baugesnis, negu daugelis planavo. Eini į pramogų parką, ten yra siaubo kambarys, ir manai, kad ten šiaip linksmai pagąsdins kaukolės ir raganos, o tikrovėje primuša, atima piniginę ir sulaužo ranką. „Nesitikėjau“, sako lankytojas.