Net jei pakartosi tūkstantį kartų „nespjauk į šulinį, nes gali tekti iš jo gerti”, tai nepaneigs to fakto, kad sveiki ir emociškai stabilūs žmonės nespjaudo į šulinius todėl, kad neturi poreikio tokiam bukaprotiškam veiksmui, o ne todėl, kad norėtų užtikrinti sau pakankamas geriamo vandens atsargas.
Šįkart prie temos tinka patarlė „kas tėvų neklauso, valgo duoną sausą”. Galima būtų išsamiai aptarti tai, kad tai skamba kaip toksiškas ir nesaugus bauginimas iš gimdytojų, neturinčių autoriteto (taip smurtaujantis vyras sako skriaudžiamai žmonai „pagalvok, koks tavo bus gyvenimas be manęs”), tačiau štai kas daug svarbiau. Tėvų patarimai dažniausiai yra beverčiai arba kenksmingi, ir kas tėvų neklauso, tas gyvena savo gyvenimą savo malonumui ir džiaugsmui. Kas tėvų klauso, dažniausiai po kelių dešimtmečių sėdi psichoterapeuto kabinete ir juos kaltina, kad sukniso gyvenimą.
