Sakykime, jūsų močiutė yra geras žmogus. Blogo nenori. Bet ji blerbia nenutildama, kad Sovietų Sąjungoje visko buvo pirkti į valias, maistas be chemijos, gyvenimas laimingas, saugus ir gražus, šokiai ir dainos buvo nuostabūs, meilė tyra – o dabar tik bjauri muzika, narkotikai, pinigai už viską, centai už maišelius parduotuvėje, ir dar jaunimas vaikšto suplyšusiais džinsais, tai čia mes kalbame apie ligą, arba asmenybės sutrikimą, arba traumos reakciją ir gynybos mechanizmus.
Dėl šito tenka kaltinti Sovietų Sąjungą ir jos žiaurią sistemą, paremtą baime ir bauginimu. Apie tai, kokios ligos tiesiogiai siejamos su sovietiniu palikimu, kalbėjau prieš savaitę: „Užkalnis gydo sovietinės traumas: mano terapija griežta, bet paveiki“.
Šiandien močiutė turbūt gydytis neis, nes bėdos savo asmenybės būklėje ji nemato – jei ką ir gydosi, tai sąnarius ir nusilpusią širdį.
