Trys istorijos, kurios privers susimąstyti

Batai ir kantrybė

„Dėviu 38 dydžio avalynę, tačiau turiu šiek tiek nestandartines kojas, todėl nauji batai visada tampa kančia – nuolat kažkur pritrina ir spaudžia. Kruvinos nuospaudos, pleistrai, batams pranešioti skirtos priemonės – visa tai tapdavo mano gyvenimo dalimi kelis mėnesius po naujų batų įsigijimo.

Kai batai kažkiek prasinešiodavo, tapdavo pakenčiama, tačiau ne daugiau. Ir štai kartą vėl susiruošiau pirkti naujus batus, moraliai ruošdamasi eilinėms kančioms, bet ilgiau atidėlioti jau nebegalėjau. Ateinu į parduotuvę ir staiga į galvą šovė mintis: pabandysiu 39 dydį! Batai tiko idealiai.

Trisdešimt metų avėjau 38 dydį ir nei karto nesusimąsčiau apie tai, kad galima pabandyti pasimatuoti kitą dydį. Susigalvojau pasiaiškinimą apie „nestandartines kojas“ ir bandžiau jas pritaikyti prie batų“.

Psichologo komentaras:

Puikus gyvenimiškos pasakėčios pavyzdys. Apie kantrybę, įprotį prisitaikyti, spausti patį save, o ne plėstis ir ieškoti savo komforto vietos. Panašu, kad tai labai dažna istorija.

Kas padės?

„Vieną kartą dirbau remonto komandoje, aš ir porininkas. Kartą tvarkėme kažkokį mechanizmą ir niekaip negalėjome atsukti mirtinai užveržtos veržlės. Ir vienaip pabandėme, ir kitaip. Staiga aš sakau: „Reikia pasikviesti į pagalbą specialistus!“ Tačiau porininkas atsakė: „Palauk, tai mes šaltkalviai, tai mus kviečia tokių problemų spręsti!“

Psichologo komentaras:

Neretai mums atrodo, kad gyvenime visada yra kažkas, kas mus gali išgelbėti ir mums padėti. Ypač visagaliai tėvai, kurie viską žino, viską moka ir visada gali kažką patarti. Neretai tik su tėvų mirtimi ateina supratimas, kad tu ir esi ta galutinė figūra, kuriai nebėra daugiau į ką kreiptis pagalbos sprendžiant savas gyvenimiškas problemas. Arba toks suvokimas išvis neateina, jeigu surandi naujus žmones, kurie už tave nuveikia tavo darbus ar gali papasakoti, kaip teisingai viską padaryti…

Perdėtas rūpinimasis aplinkiniais

„Visą gyvenimą stengiuosi padaryti taip, kad visiems aplink mane esantiems būtų gerai. Labai nervindavausi, kai man atrodė, kad jiems kažkas nepatinka. Kartą susidūriau su išprievartavimo pavojumi – kažkokie du tipai naktį prikibo prie manęs.

Laimei, pro šalį važiavo taksi ir aš pabėgau. Paskui, atsigavusi nuo išgąsčio, staiga įsivaizdavau išprievartavimo sceną ir pagalvojau: jeigu tai būtų nutikę, jaudinčiausi pirmiausia dėl to, kad aš jiems tokia nepatikčiau ir jie apie mane blogai atsilieptų“.

Psichologo komentaras:

Žmonės, kurie stengiasi įtikti visiems, išskyrus save, galiausiai atsiduria būtent tokioje situacijoje. Kad ir kaip liūdnai tai skambėtų.