Ar žinojote, kad jūsų prisiminimai dažnai yra klaidingi? Kaip ilgai formuojasi jūsų įpročiai? Kiek draugų galite turėti? Štai šie ir kiti psichologiniai faktai padės jums geriau pažinti save.
Žmogaus psichologiniai procesai
1. Jus kankina „neatidus aklumas“
Jeigu dar nieko negirdėjote apie eksperimentą „nematoma gorila“, pasižiūrėkite šį vaizdo klipą:
Jums reikia suskaičiuoti baltais marškinėliais vilkinčių žmonių perdavimus (prieš skaitydami toliau, pažiūrėkite vaizdo medžiagą).
Tai puikus pavyzdys to, kas vadinama „neatidžiu aklumu“. Esmė tame, kad sutelkę dėmesį į kokią nors užduotį, mes dažnai nematome to, kas vyksta tiesiog panosėje.
Šiuo atveju gorilos kostiumą vilkinti žmogus praeina pro kamuoliu žaidžiančius asmenis, sustoja ir išeina. Perdavimų skaičiavimu užsiėmę žiūrovai dažniausiai gorilos net nepastebi. Dar daugiau – tie, kurie žino apie pasirodysiančią gorilą, tampa dar neatidesni ir nepastebi kitų pasikeitimų (pavyzdžiui, pasikeitusios užuolaidos spalvos ar vienos iš merginų pasitraukimo).
2. Vienu metu galite įsiminti tik tris-keturis elementus
Egzistuoja „magiško skaičiaus 7 plius minus 2“ taisyklė, pagal kurią žmogus negali vienu metu išsaugoti daugiau nei penkis-devynis informacijos blogus. Didelė informacijos dalis trumpalaikėje atmintyje saugoma 20-30 sekundžių, vėliau mes ją greitai pamirštame, jeigu tik nuolat jos nekartojame.
Nors dauguma žmonių trumpai atmintyje sugeba išsaugoti apie septynis skaitmenis, beveik visiems sudėtinga omenyje išlaikyti dešimt skaitmenų.
Naujausi tyrimai rodo, kad mes gebame išlaikyti dar mažiau informacijos – vienu metu vos tris-keturis informacijos blokus. Nors mes stengiamės grupuoti gautus duomenis, mūsų trumpalaikė atmintis ir toliau lieka ganėtinai ribota. Štai kodėl telefono numerį suskaidome į keletą skaitmenų rinkinių – kad geriau jį įsimintume.
3. Sunkiai priimame raudonos ir mėlynos spalvų derinį
Nors jos naudojamos daugelyje nacionalinių vėliavų, mūsų regėjimas sunkiai priima raudoną ir mėlyną spalvas, kai jos yra šalia viena kitos.
Taip yra dėl efekto, vadinamo „spalvine stereopse“ – vienos spalvos tarsi užgožia kitas. Tai sukelia akių nuovargį ir sudirgimą. Stipriausiai šis efektas pasireiškia raudonos ir mėlynos bei raudonos ir žalios spalvos deriniuose.
4. Daiktus matote kitaip nei juos suvokiate
Kaip rodo Kembridžo universiteto tyrimas, nesvarbu kokia tvarka išdėstytos raidės žodyje – svarbiausia, kad pirma ir paskutinės raidės būtų savo vietose. Net jeigu likusios raidės bus sumaišytos, jums pavyks perskaityti žodį.
Taip yra todėl, kad žmogaus smegenys neskaito kiekvienos raidės atskirai – jos priima visą žodį. Smegenys nuolat apdoroja informaciją, gaunamą iš jutimo organų. Tai, kaip jūs suvokiate informaciją (žodžius), paprastai skiriasi nuo to, ką matote (supainiotas raides).
5. Dėmesį sutelkti galite maždaug 10 minučių
Net jeigu sėdite susirinkime, kurio tema jus domina, o pranešėjas įdomiai ją dėsto, maksimalų dėmesį galite išlaikyti vos septynias-dešimt minučių. Vėliau jūsų dėmesys pradės silpti ir, norėdami išlaikyti susidomėjimą, turėsite padaryti pertrauką.
Žmogaus psichologiniai ypatumai
6. Gebėjimas atidėti malonumą atsiranda dar vaikystėje
Jūsų gebėjimas atidėti savo troškimų patenkinimą vėlesniam laikui susiformuoja dar ankstyvoje vaikystėje. Tie, kurie nuo mažų dienų išmoko atidėti malonumą, geriau mokosi mokykloje ir lengviau susidoroja su įtampa bei nusivylimu.
7. Svajonėms skiriame 30 procentų savo laiko
Mėgstate skraidyti padebesiais? Psichologai tvirtina, kad visi žmonės mėgsta pasvajoti ir tam skiria mažiausiai 30 procentų savo laiko. Kai kurie svajoja dar ilgiau, tačiau ne visada tai yra blogai. Mokslininkai tvirtina, kad svajoti mėgstantys žmonės dažniausiai pasižymi didesniu išradingumu ir lengviau sprendžia įvairias problemas.
8. Įprotis formuojasi 66 dienas
Mokslininkai nusprendė nustatyti, per kiek laiko vieni ar kiti mūsų veiksmai virsta įpročiu. Paaiškėjo, kad vidutiniškai tai užtrunka apie 66 dienas. Kuo sudėtingesnis veiksmas, prie kurio norime įprasti, tuo daugiau laiko tam reikia.
Pavyzdžiui, norintiems išsiugdyti įprotį daryti mankštą tam prireikia pusantro karto daugiau laiko nei tiems, kurie nori įprasti pietums valgyti vaisius. Net jeigu dieną ar dvi praleisite, tai neturės įtakos jūsų įpročio išsiugdymo laikui, tačiau praleidus keletą dienų iš eilės veiksmo automatizavimo procesas gali sulėtėti.
9. Jūs pervertinate savo reakciją į ateities įvykius
Mes nesame geri ateities prognozuotojai. Tiksliau tariant, mes pervertiname savo reakciją į ateities įvykius, nepriklausomai nuo to, jie malonūs ar ne. Tyrimai rodo, jog žmonės tiki, kad teigiami įvykiai (tokie kaip santuoka ar stambus laimėjimas loterijoje) suteiks jiems daugiau laimės nei tai būna iš tikrųjų. Analogiškai yra ir su neigiamais įvykiais, pavyzdžiui, darbo netekimu ar nelaimingu atsitikimu – mums atrodo, kad tai sukels didesnę neviltį, nei tai būna realybėje.
10. Jūs kaltinate kitą žmogų, bet ne situaciją (arba situaciją, bet ne save)
Prisiminkite, kaip laukėte kito žmogaus, vėluojančio į susitikimą. Veikiausiai jo vėlavimą mintyse aiškinote neatsakingumu ir nesugebėjimu susitelkti. O štai tokioje pat situacijoje dėl savo vėlavimo apkaltinate išorines aplinkybes (pavyzdžiui, eismo kamščius keliuose).
Psichologijoje tai vadinama „esmine priskyrimo klaida“ – mes linkę dėl kitų žmonių elgesio kaltinti jų vidines asmenybės savybes, o savo elgesį paaiškiname išoriniais faktoriais („aš neturėjau pasirinkimo“, „man nepasisekė“). Gaila, tačiau net ir suvokdami savo polinkį į neteisingus vertinimus, mes vis tiek ir toliau darome šią esminę klaidą.
11. Draugų, kuriuos galime turėti skaičius yra ribotas
Net jeigu galite pasigirti socialiniuose tinkluose turintys kelis tūkstančius draugų, iš tikrųjų jų turite kur kas mažiau. Psichologai ir antropologai nustatė „Dunbaro skaičių“ – tai maksimalus artimų ryšių, kuriuos gali palaikyti žmogus, kiekis. Jis svyruoja nuo 50 iki 150.
12. Jūs negalite nekreipti dėmesio į maistą, seksą ir pavojų
Ar pastebėjote, kad žmonės visada sustoja pažiūrėti nelaimingų atsitikimų scenų? Iš tikrųjų mes negalime nekreipti dėmesio į pavojaus situaciją. Kiekvienas žmogus turi smegenyse zoną, atsakančią už išgyvenimą. Būtent ji ir užduoda klausimus: „Ar galiu tai suvalgyti?“, „Ar galiu su šituo žmogumi užsiimti seksu?“, „Ar gali mane tai pražudyti?“.
Maistas, seksas ir pavojus – tai viskas, kas rūpi žmogui. Juk be maisto žmogus mirs, be sekso nepratęs giminės, o jeigu dėl iškilusio pavojaus žmogus mirs, pirmieji du punktai neturės jokios prasmės.
13. Jūs žinote kaip daryti tai, ko niekada anksčiau nedarėte
Įsivaizduokite, kad niekada anksčiau nesate matę „iPad“, jums jis duotas ir pasiūlyta paskaityti knygas. Dar prieš įsijungdami „iPad“ ir pradėdami juo naudotis galvoje jau turėsite modelį, kaip jame skaityti knygas. Jūs įsivaizduosite, kaip ekrane atrodys knyga, kokiomis funkcijomis galėsite naudotis ir kaip tai darysite.
Kitaip tariant, galvoje turite „įsivaizduojamą modelį“ kaip skaityti knygą planšetiniame kompiuteryje, net jeigu to niekada nesate darę. Jūsų įsivaizduojamas modelis skirsis nuo anksčiau elektronines knygas skaičiusio žmogaus modelio, kaip ir to, kuris išvis nežino, kas yra „iPad“.
Mūsų įsivaizduojami modeliai pagrįsti nepilnais faktais, praeityje įgyta patirtimi ir netgi intuityviu įsivaizdavimu.
14. Jums norisi didesnio pasirinkimo, nei galite įsisavinti
Užėję į bet kurį prekybos centrą pamatysime milžinišką produktų asortimentą. Viso to esmė – žmonėms būtinas didelis pasirinkimas.
Viename prekybos centre tyrėjai atliko tyrimą, kurio metu dalyviams vienoje lentynoje buvo pateikti šešių rūšių džemai, kitoje – 24 rūšių džemai. Nors pirkėjai dažniau sustodavo prie lentynos su 24 rūšių džemais, jie šešis kartus dažniau rinkosi džemą iš šešių rūšių lentynos.
Tai paaiškinti labai paprasta – nepaisant to fakto, kad mums atrodo, jog norime daugiau, mūsų smegenys gali susidoroti su ribotu elementų skaičiumi vienu metu.
15. Jaučiatės laimingi tada, kai kažkuo užsiimate
Įsivaizduokite, kad esate oro uoste ir jums reikia pasiimti bagažą. Kad pasiektumėte bagažo atsiėmimo zoną, jums reikia maždaug 12 minučių. Priėję prie bagažo išdavimo skyriaus iškart pasiimate savo lagaminą. Ar nekantraujate?
Dabar pabandykite įsivaizduoti analogišką situaciją, tik bagažo išdavimo skyrių pasiekiate per dvi minutes ir ten savo lagamino laukiate dar dešimt minučių. Nors abiejose situacijose savo bagažą atsiimate po dvylikos minučių, tačiau antru atveju greičiausiai nekantrausite labiau, jausitės nelaimingesni.
Jeigu žmogus neturi priežasties būti aktyviu, jis nusprendžia nieko neveikti. Nors tai ir padeda mums išsaugoti energiją, nieko neveikimas verčia nekantrauti ir jaustis nelaimingais.
Smegenys ir psichika
16. Daugumą sprendimų priimate nesąmoningai
Nors mums patinka manyti, kad savo sprendimus kruopščiai kontroliuojame ir apgalvojame, tyrimai rodo, jog kasdieniai sprendimai dažniausiai yra nesąmoningi. Ir tai turi priežastis.
Kiekvieną sekundę mūsų smegenis atakuoja daugiau nei vienuolika milijonų duomenų vienetų ir kadangi mes negalima viso to informacijos srauto kruopščiai patikrinti, sprendimus priimti mums padeda mūsų pasąmonė.
17. Jūs perkuriate savo prisiminimus
Savo prisiminimus mes suvokiame kaip nedidelius „filmukus“, kuriuos nuolat peržiūrime savo galvoje. Mes esame įsitikinę, kad šie prisiminimai išsaugomi taip pat, kaip vaizdo medžiaga mūsų kompiuteriuose. Tačiau taip nėra.
Kiekvieną kartą, mintyse grįžę prie kokio nors įvykio, mes jį pakeičiame, kadangi kaskart nerviniai kanalai suaktyvinami skirtingai. Tam įtakos gali turėti ir vėlesni įvykiai, ir noras užpildyti atminties spragas. Pavyzdžiui, jūs tiksliai nepamenate, kas dar buvo jūsų giminaičių susitikime, tačiau kadangi jūsų teta juose paprastai dalyvauja, laikui bėgant ir ji gali būti įtraukta į jūsų prisiminimus.
18. Jūs negalite vienu metu atlikti kelių darbų
Jeigu galvojate, kad vienu metu galite gerai atlikti kelis darbus, jūs klystate. Mokslininkai įrodė, kad mes negalime vienu metu imtis dviejų ar trijų veiklų. Žinoma, mes galime eiti ir tuo pačiu metu kalbėti su savo draugu, tačiau mūsų smegenys konkrečiu laiku sutelkia dėmesį tik į vieną prioritetinę funkciją. Vadinasi, mes negalime vienu metu galvoti apie du dalykus.
19. Jūsų patys ryškiausi prisiminimai – klaidingi
Jaudinančių ir dramatiškų įvykių prisiminimai psichologijoje vadinami „prisiminimais-blyksniais“ ir, pasirodo, jie neretai yra klaidingi.
Puikus šio fenomeno pavyzdys – su rugsėjo 11 diena susiję įvykiai. Psichologai paprašė tyrimo dalyvių detaliai nupasakoti, ką jie veikė ir kur buvo minėtą dieną. Atskleisti su šiuo įvykiu susijusias detales buvo paprašyta iškart po teroro išpuolių ir praėjus trejiems metams.
Paaiškėjo, kad 90 procentų vėlesnių prisiminimų skyrėsi nuo pirminių. Dauguma žmonių gali detaliai papasakoti, kur ir ką veikė tą akimirką, kai išgirdo apie teroro išpuolius, tačiau problema slypi tame, kad šios detalės dažnai nėra teisingos, nes su atmintimi susijusios stiprios emocijos iškreipia prisiminimus.
20. Jūsų smegenys miego metu taip pat aktyvios kaip ir būdraujant
Kai miegate ir regite sapnus, jūsų smegenys apdoroja visos dienos patirtį, formuoja asociacijas su gauta informacija, sprendžia, ką įsiminti, o ką užmiršti. Turbūt ne kartą esate girdėję patarimą „gerai išsimiegoti“ prieš egzaminą ar kitą svarbų įvykį. Jeigu norite įsiminti tai, ką išmokote, geriausia eiti miegoti išmokus medžiagą, bet prieš ją įsimenant.
