Sužinokite, ką apie šią dažną ir komplikuotą emociją kalba specialistai.
Kas yra apgailestavimas?
Apgailestavimas – tai negatyvi būsena, kuriai būdingas savęs kaltinimas už blogas pasekmes, jausmas, kad netekome kažko, ką galėjome turėti, troškimas atsukti atgal laiką ir priimti kitokį sprendimą.
Jauniems žmonėms ši skausminga emocija gali būti naudinga, nes kartais ji suteikia progą ištaisyti klaidas ir pasirinkti kitą kelią. Visgi kuo mažiau galimybių žmogus turi pakeisti situaciją, tuo labiau tikėtina, kad apgailestavimas virs savęs graužimu ir chronišku stresu, kuris neigiamai veikia sielą ir kūną.
Ar vyrai ir moterys gailisi tų pačių dalykų?
Tyrimai rodo, kad moterims itin rūpi tarpusavio santykiai ir kad joms sunkiau pamiršti nutrūkusias draugystes. Palyginimui - su meilės santykiais susijusių apgailestavimų turėjo 44 proc. apklaustų moterų ir tik 19 proc. vyrų.
Šis rezultatas gali atspindėti vyrams būdingą tendenciją greičiau susirasti naują partnerę. Tyrime dalyvavę žmonės, tuo metu neturėję antrosios pusės, dėl praeities santykių gailėjosi labiau nei tie, kas turėjo naujus partnerius.
Ar vakariečiai apgailestauja daugiau nei kitų kultūrų žmonės?
Kas dažniau patiria šią emociją – vakariečiai, kurie turi daug galimybių rinktis, ar rytiečiai, kurių kultūroje populiarios priverstinės santuokos ir kur žmogaus gyvenimą smarkiai kontroliuoja šeima? Tyrimai parodė, kad daugiau apgailestavimų turi vakariečiai.
Kolektyvinėse kultūrose gyvenantys žmonės turi mažesnį pasirinkimą, o tuo pačiu – ir mažiau priežasčių kaltinti save dėl neigiamų pasekmių. Jei žmogus neturi kito pasirinkimo, jis yra labiau linkęs susitaikyti su esama situacija ir ieškoti teigiamų aspektų.
Ar žmonės labiau gailisi dalykų, kurie įvyko (neįvyko) seniau?
Kiti tyrimai parodė, kad kalbant apie neseną praeitį, žmonės labiau gailisi savo veiksmų ir klaidų, o kalbant apie seną – gailisi to, ko nepadarė (neišnaudojo galimybių meilės srityje, per daug laiko skyrė darbui ir per mažai – šeimai).
Ar apgailestavimas turi prasmę?
Tyrimai rodo, kad jauni žmonės apgailestavimą vertina labiau teigiamai nei neigiamai, nes jis suteikia galimybę ištaisyti savo klaidas. Pasak dalyvių, apgailestavimas padeda geriau pažinti gyvenimą, tapti įžvalgesniam, pajusti socialinę harmoniją, įgyti gebėjimą išnaudoti galimybes (nes mes dažnai gailimės pasyvumo), išvengti klaidų ateityje.
Ar apgailestavimas gali turėti ilgalaikės įtakos žmogaus gerovei?
Apgailestavimas gali turėti neigiamų pasekmių protui ir kūnui tuo atveju, jei tampa bevaisiu graužimusi ir savęs kaltinimu, užgožiančiu kitus dalykus. Nuolatinis neigiamas į save nukreiptas įvykių analizavimas gali būti ir depresijos simptomas bei šios ligos priežastis. Dar vieni tyrimai rodo, kad apgailestavimas gali sukelti chronišką stresą ir turėti neigiamos įtakos hormonų bei imuninės sistemos funkcionavimui.
Kaip atsiranda ši emocija?
Kuo lengviau įsivaizduoti kitokias pasekmes, tuo didesnė tikimybė, kad gailėsimės prarastos galimybės. Prisiminkime tikrą istoriją apie Liverpulyje gyvenusį vyrą, kuris loterijos bilietuose visuomet žymėjo tuos pačius skaičius. Deja, kai vieną kartą jis pamiršo prasitęsti bilietą, iškrito jo skaičiai. Vyras taip gailėjosi ir graužėsi, kad galiausiai nusižudė.
Jis negalėjo susitaikyti su mintimi, kad buvo taip arti milijono, bet per savo neveiklumą jo neteko. Tyrimai rodo, kad žmonės dažnai gailisi ir su karjera susijusių klaidų – galbūt todėl, kad turėjo galimybių, bet jų neišnaudojo.
Ar tuo naudojasi verslininkai?
Norėdami įtikinti žmones pirkti vieną ar kitą prekę, reklamų kūrėjai dažnai naudoja apgailestavimo galią. Vienas tokių pavyzdžių - reklamos apie gyvybės draudimą, kuriose rodomos laidotuvės ir apgailestaujama, kad žmogus nepasirūpino draudimu, ir dėl to kilo daugybė problemų. Visai neseniai sulčių gamintojas „V8“ vykdė reklamos kampaniją, kurios šūkis buvo „Geriau būčiau išgėręs V8“.
Prabangos prekių gamintojai tikina vartotojus pagalvoti, kaip jie jausis po kelių metų, jei vietoj kašmyro megztuko nusipirks pigesnį!
Ką daryti, kad ši emocija netaptų našta?
1. Jei negalite pakeisti situacijos, susitaikykite su ja.
Jei nuolat gailėsitės praeityje padarytų klaidų, galite susirgti depresija ir prarasti pasitikėjimą savimi. Atleiskite sau ir judėkite į priekį. Pagalvokite, ką pasakytumėte tokioje situacijoje atsidūrusiam mylimam žmogui, kad jis geriau pasijustų. Daugelis žmonių lengviau atleidžia kitiems, o ne sau.
2. Raskite pasiteisinimą.
Pagalvokite apie to meto aplinkybes, kurios trukdė priimti gerą sprendimą arba apie tai, kad tuo metu nežinojote to, ką žinote dabar. Galbūt trūko laiko viską apmąstyti? O gal jautėte didelį stresą?
3. Pasimokykite iš klaidų.
Įsivaizduokite, kad gyvenimas – tai kelionė. Visi mes klystame, o klaidos gali tapti puikiomis galimybėmis sužinoti apie save kažką naujo, įvertinti savo privalumus ir trūkumus, pažinti aplinkinius, išmokti geriau pasirūpinti savimi.
