Žmonės taip pat bijo būti atstumti, nori išvengti konfrontacijos, ar nenori jausti kaltės dėl to, kad galimai kažką įskaudino.
Žinoma, labai svarbu tinkamu laiku pasakyti „ne“ – taip mes apsaugome savo erdvę ir toliau siekiame savų prioritetų. Žemiau pateikiame septynis veiksmingus atsisakymo būdus.
Pavyzdžiui, jeigu draugas paprašo jūsų paskolinti automobilį, o jums ši mintis – ne itin prie širdies, galite tiesiai šviesiai pasakyti „ne“, arba pasinaudoti kategoriškomis, bet kartu ir diplomatiškomis frazėmis, padėsiančiomis nustatyti ribą:
„Man patiktų vienam vairuoti savo automobilį“.
„Nenorėčiau skolinti savo automobilio“.
„Nesu iš tų, kurie yra linkę skolinti savo automobilį“.
„Man labai svarbu žinoti, kad tik aš pats vairuoju savo automobilį“.
„Atsiprašau, bet negaliu paskolinti automobilio“.
„Nesijaučiu saugiai leisdamas kitiems vairuoti savo automobilį“.
„Kažkada pasižadėjau sau, kad neleisiu kitiems vairuoti savo automobilio“.
Galite pastebėti, kad visose frazėse vyrauja pirmas asmuo – „man“, „nenorėčiau“, „atsiprašau“. Girdint tokios konstrukcijos sakinius žmonėms yra kur kas sudėtingiau priešgyniauti. Jei prašantysis – itin atkaklus, kartokite jiems šias frazes. Nenusileiskite tol, kol žmogus supras, jog nejuokaujate ir tikrai nenorite jam toje situacijoje pagelbėti.
Be to, norėdami švelniai atsakyti jūsų prašančiajam, galite pasinaudoti „sumuštinio“ metodu. Pirmiausiai pasakykite pozityvią frazę, tuomet diplomatišką „ne“, ir pabaikite kitu pozityviu sakiniu, pavyzdžiui,: „Suprantu, kad tau reikia šio automobilio savaitgaliui, deja, nesijaučiu visiškai saugiai kažkam skolindamas savo automobilį. Tikiuosi, kad tau vis dėlto pasiseks – kas nors kitas tau paskolins arba rasi kitų būdų, kaip jį gauti“.
