Tuo tarpu vyrai, reaguodami į patiriamą nepagarbų elgesį, atsiriboja nuo darbo arba neva suserga ir paprašo atleidimų nuo darbo. Tokie rezultatai - iš neseniai atlikto tyrimo apie nemandagumą darbovietėje. Jo metu buvo apklausti įvairių įstaigų tarnautojų Australijoje.
Anot vyresniosios dėstytojos dr. Jennifer Loh, dirbančios ECU psichologijos ir socialinių mokslų mokykloje, nemandagumas gali pasireikšti nenoru pripažinti kolegos, liežuvavimu, akių „vartymu“ kolegai dėstant savo pasiūlymus, trumpųjų žinučių ar elektroninių laiškų rašymu susitikimų ar pasitarimų metu, niekinančiai komentuojant ar įžeidinėjant savo kolegas.
Nors, atrodytų, menki nemalonumai, tačiau, kaip teigiama tyrime, jie turi didelę įtaką biure tvyrančiai atmosferai bei darbuotojų produktyvumui.
Organizacijų psichologė dr. J. Loh teigia, kad viena iš galimų priežasčių, kodėl moterys būtent taip reaguoja į nemandagumą darbo vietoje, yra suteikiama svarba geriems asmeniniams ir socialiniams santykiams su darbo kolegomis.
„Todėl susidūrusios su šiurkštumu ir nepagarba darbe (tai dažniausiai kyla dėl su darbu susijusių problemų), moterys kur kas labiau stengsis dirbti daugiau ir sunkiau, norėdamos pagerinti darbinius santykius“, - teigia ji.
Tyrimas atsiskleidė, kad moterys dažniau negu vyrai tampa nemandagumo darbovietėje taikiniu. Anot dr. J. Loh, toks rezultatas gali būti iš dalies susijęs su lyčių nelygybe darbo vietoje – moterims mokama mažiau, jos rečiau užima aukštesnes pozicijas. Profesorė teigia, kad anksčiau vykdytuose tyrimuose buvo pastebėtas suvokiamos galios disbalansas, kuris buvo nepagarbaus elgesio ar patyčių atsiradimo prielaida. Be to, norėdamos susidoroti su šiurkštumu darbovietėje, moterys naudojosi „pasyviomis“ strategijomis: vietoje kerštavimo skriaudikams, jos stengdavosi pačios sustabdyti nepageidaujamą elgesį.
Vyrai, patirdami panašų elgesį, rinkdavosi nekreipti dėmesio į skriaudiką arba „atsikeršyti“ atsiribodami nuo darbo, pasakoja dr. J. Loh. Anot jos, vyrai save mato vienintelius ir nepakeičiamus šeimos aprūpintojus ir susieja tokį savo bruožą su profesiniu gyvenimu, todėl susidūrus su nepagarba, šiurkštumu ir pažeminimu darbe, jie instinktyviai rinksis atsiriboti nuo atliekamo darbo, nei taikstytis su tokiu elgesiu. Taip pat jie gali stengtis iš anksto užkirsti kelią tokiam elgesiui.
„Pažvelgus į gautus rezultatus, kai kuriems gali kilti klausimas, kodėl mes matome problemą, jei moteris neatsiriboja nuo darbo, nors prieš tai su jomis buvo elgiamasi šiurkščiai, buvo rodoma nepagarba darbe, - kalba profesorė. - Tačiau turime nepamiršti, kad visi darbuotojai, taip pat ir moterys, turi teisę būti gerbiam ir laikomi lygiais įvairių klausimų atžvilgiu“.
Be to, jeigu organizacija tiesiogiai ar netiesiogiai toleruoja į blogą tarpusavio elgesį panašią elgseną, ji parodo kultūros pavyzdį, kuris daro įtaką tolimesniam kolegų bendravimui darbovietėje.
„Jeigu darbovietėje nėra tinkamai susitvarkoma su nepagarba vienas kitam, ji gali laipsniškai augti ir galiausiai virsti smurtu“. Todėl labai svarbu, kad įmonių vadybininkai ir vadovai pripažintų nepagarbaus elgesio darbovietėje egzistavimą ir kaip įmanoma greičiau tam užkirstų kelią“. Dr. J. Loh užsiminė, kad tolimesnis žingsnis – tirti šį fenomeną tarptautiniu mastu. Nuo tada šis tyrimas buvo atliktas Australijoje, Europoje ir JAV, tačiau vis dar trūksta duomenų iš Azijos.
