aA
Visus šioje srityje atliekamus tyrimus dažniausiai vainikuoja esmine išvada, kad gera savijauta iš esmės nesiskiria nuo mokymosi griežti violončele – praktikuojantis pavykta tai daryti vis geriau.
© Shutterstock nuotr.

Remiantis specialistų atlikto tyrimo pateikiamais rezultatais, gerą savijautą sudaro keturi elementai ir kiekvienas iš jų buvo moksliškai įvertintas. Šių keturių sudedamųjų dalių esmė, kaip rašo „The Huffington Post“, glūdi nervų jungtyse, kurios yra plastiškos ir jas galima formuoti. Taigi jas mankštinant jos sustiprėja. Šių keturių įgūdžių lavinimas – tai ilgalaikių pokyčių garantas, padėsiantis siekiant gero savijautos.

1. Sugebėjimas greitai atsigauti po sukrėtimų

Nors negalime atsiriboti nuo nemalonių dalykų, galime pakeisti požiūrį į juos. Ši savybė apibrėžia, kaip greitai žmogus atsigauna po nemalonių potyrių. Kai kurie iš mūsų atsigauna lėtai, kiti – greičiau. Nesunku suprasti, kad per trumpesnį laiką atsigaunančių žmonių savijauta dažniau būna geresnė, jie daugeliu atvejų yra apsaugoti nuo nepalankių gyvenimo įvykių padarinių.

Neseniai Viskonsino Madisono universiteto laboratorijoje atliktas tyrimas, kurio metu buvo aiškinamasi, ar tam tikros nervų grandinės gali būti pakeistos reguliariai praktikuojant sąmoningumo meditaciją. Panašu, kad ši praktika iš tikrųjų veiksminga, tačiau tenka pripažinti, kad realių pokyčių galima pasiekti tik paskyrus ne vieną tūkstantį valandų šiai praktikai.

Skirtingai nuo kitų geros savijautos sudedamųjų dalių, sugebėjimui greitai atsigauti po sukrėtimų išvystyti reikia laiko. Tai neįvyks greitai, tačiau šis suvokimas vis dėlto gali suteikti motyvacijos tęsti meditacijas.

2. Požiūris

Antra geros savijautos paslaptis – tai požiūris. Šiame kontekste požiūris reiškia gebėjimą matyti teigiamus dalykus kituose žmonėse, sugebėjimą mėgautis teigiamomis patirtimis, matyti kitą asmenį, turintį įgimto esminio gerumo. Net ir depresijos kamuojamų žmonių atveju smegenyse glūdi šis požiūris, tačiau šių asmenų atveju jis tėra trumpalaikis ir nestabilus.

Skirtingai nuo gebėjimo atsigauti po neigiamų patirčių, atlikti tyrimai rodo, kad paprasčiausios gerumo ir gailiaširdiškumo meditacijos keičia nervų grandines ganėtinai sparčiai.

2013 m. išpublikuotas tyrimas, kurio metu niekada meditacijos nepraktikavę asmenys atsitiktine tvarka buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmoje grupėje atsidūrusiems tyrimo dalyviams teko gailiaširdiškumo mokymai, o kitiems teko kognityvinio dalykų pervertinimo mokymai – tai emocijų reguliavimo strategija, atsiradusi iš kognityvinės elgesio terapijos. Tyrimai šiems asmenims atlikti prieš pradedant mokymus ir po dvi savaites trukusių mokymų.

Paaiškėjo, kad į gailiaširdiškumo meditacijos grupę patekusių tyrimo dalyvių už teigiamą požiūrį atsakingos smegenų jungtys sustiprėjo ir tam prireikė vos septynių valandų, t. y. 30 minučių praktikos kasdien per dviejų savaičių laikotarpį. Svarbūs ne tik pakitimai smegenyse, tačiau taip pat ir jų poveikis maloniam ir paslaugiam elgesiui.

3. Dėmesys

Perfrazuojant itin svarbaus prieš kelerius metus Harvardo sociopsichologų komandos atlikto tyrimo pavadinimą, besiblaškantis žmogus nėra laimingas žmogus. Mokslininkai pasitelkę išmaniuosius telefonus pateikdavo kelis klausimus realiame gyvenime esantiems žmonėms. Buvo teiraujamasi, ką jie daro būtent dabar, kur jų mintys konkrečią akimirką, ar jos yra sutelktos į tai, ką žmogus veikia, ar klaidžioja kur nors kitur, ir ar žmogus konkrečią akimirką jaučiasi laimingas.

Tyrimą atlikę mokslininkai išsiaiškino, kad žmonės praleidžia vidutiniškai 47 proc. sąmoningo gyvenimo nesutelkdami dėmesio į tai, ką jie daro, o juk tai yra labai daug. Ar galite įsivaizduoti pasaulį, kuriame šis nerimą keliantis rodiklis būtų didesnis bent 5 proc.? Įsivaizduokite šio pokyčio poveikį darbo našumui, saviraiškai, buvimui su kitu žmogumi ar įdėmiam klausymui.

Dėmesio kokybė yra tokia svarbi, kad Williamas Jamesas garsioje dviejų tomų knygoje „Psichologijos principai“ šį klausimą aptarė atskirame skyriuje. Jo teigimu, gebėjimas savanoriškai susigrąžinti klajojantį dėmesį – tai nuovokumo, charakterio ir valios esmė. W. Jamesas taip pat teigia, kad dėmesį aštrinantis švietimas yra geriausias švietimas, koks tik gali būti.

Vis dėlto jis linkęs pastebėti, kad kur kas lengviau šią idealią siekiamybę apibrėžti nei pateikti praktines rekomendacijas, kaip tai įgyvendinti. Šiais laikais jau turime praktinių patarimų, kaip tobulinti dėmesio telkimą. Jei W. Jamesas būtų labiau susipažinęs su meditacinėmis praktikomis, jis turbūt būtų pastebėjęs šių praktikų teigiamą poveikį dėmesio telkimo lavinimui.

4. Kilnumas

Šiuo metu egzistuoja gausybė duomenų, rodančių, kad dosnumu ir altruistiškumu paremtu elgesiu pasižymintys asmenys iš esmės aktyvuoja smegenyse esančias jungtis, atsakingas už gerą savijautą. Šių jungčių suaktyvinimas trunka ilgiau nei tais atvejais, kai reaguojame į kitus teigimus dalykus, pavyzdžiui, nugalėjus priešininką žaidime ar laimėjus prizą.

Į pasaulį žmonės ateina su įgimtu baziniu gerumu. Atlikdami gerumui ir gailiaširdiškumui lavinti skirtas praktikas iš esmės nesukuriame nieko naujo, neatrandame nieko neegzistavusio anksčiau. Tai darydami pripažįstame, sustipriname ir ugdome tai, kas mumyse buvo nuo pat pradžių.

Žmogaus smegenys sąmoningai ar nesąmoningai yra formuojamos, tačiau didžiąją laiko dalį tai vyksta nesąmoningai. Tikslingai formuodami savo mąstymą galime formuoti savo smegenis, o tai padeda įgalinti šiuos keturis sudedamuosius elementus ir juos sustiprinti. Taigi darosi akivaizdu, kad galime prisiimti atsakomybę už savo mąstymą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Sutampa net aplinkybės: Karbauskiui teko savo kailiu pabūti Pranckiečio vietoje (6)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) pirmininkas Ramūnas Karbauskis patekęs į...

Zelenskis negrąžins didžiausio šalies banko savininkui: gresia rimtas konfliktas su buvusiu partneriu (15)

Ukrainos prezidentas pareiškė, kad jo vyriausybė negrąžins didžiausio šalies banko...

Gaisras Alytuje: dūmai nusisuko nuo miesto Prognozuoja, kada gaisras bus užgesintas (460)

DELFI žurnalistai apsilankė Alytaus apylinkėse, kur šiuo metu vargsta nuo degančių padangų...

Apie troleibusą svajojo nuo vaikystės: kai atlyginimas – 500 eurų, jauni darbuotojai čia neužsibūna (10)

Vilniaus miesto gatvės neįsivaizduojamos be troleibusų. Vieni jų nemėgsta dėl prasto...

Mitybos specialistė Tulčina perspėjo kavos mėgėjus ir įvardijo, ko pati niekada nevalgo (69)

Jei norite būti sveiki, kiekvieną rytą valykite dantis su soda, išgerkite stiklinę šilto vandens...

Ekspertas: Šiaurės Korėja situacijos nebekontroliuoja, gresia badas (90)

Oficialiais duomenimis, Rytų Azijoje siaučiantis kiaulių užkratas praktiškai aplenkė Šiaurės...

Istorijos mokytojas nusprendė dirbti kitaip: savęs be socialinių tinklų neįsivaizduoju

Nuolat ieškantis originalių būdų sudominti mokinius, nepasitenkinantis vien sausa teorija,...

Išeitis iš aklavietės: 4 santykių terapeutai paaiškino, ką daryti, jei „nekenčiate savo vyro“ (2)

Visuose santykiuose būna sunkumų. Kartais jaučiatės laimingi, kartais viskas tiesiog krenta iš...

Kauno klinikose nukentėjusios paauglės mama: gydytojas prašė apie tai niekam nepranešti, siūlė kompensaciją papildyta gydytojo komentaru 20.42 (613)

Penktadienį vakare per Lietuvą nuskriejo žinia, kad paauglei iš Jonavos Kauno klinikose į...

Globėjų pasakojimas griebia už širdies: mama neaugina nė vieno vaiko, nors laukiasi jau septinto (81)

„Šiuos du zuikius Raimonda augina, šitą aš, dar du zuikiai yra įvaikinti ir mes neturime...