Kai užsimenu, jog dėstau kursą apie valią, sulaukiu štai tokios reakcijos: „O, čia kaip tik tai, ko man reikia.“ Dabar žmonės kaip niekada gerai supranta, kad valia – gebėjimas sutelkti dėmesį, valdyti savo emocijas ir troškimus – daro įtaką jų sveikatai, finansiniam stabilumui, santykiams su kitais žmonėmis ir laimėjimams darbe.
© Shutterstock nuotr.

Mes visi tai žinome. Mes suprantame, kad turėtume kontroliuoti visas savo gyvenimo sritis, pradedant nuo to, ką valgome, ką veikiame, ką sakome, ką perkame.

Tačiau dauguma žmonių jaučia, kad jų valia kartais sušlubuoja – vieną akimirką visiškai kontroliuoji, o kitą ji tarsi kažkur išgaruoja. Amerikos psichologų asociacija teigia, kad amerikiečiai kaip svarbiausią užsibrėžtų tikslų neleidžiančią pasiekti priežastį įvardija valios trūkumą.

Daugelis jaučiasi kalti nuvylę save ir kitus. Kiti jaučiasi laimingi dėl to, kad jų mintis, emocijas ir troškimus nulemia atsitiktinumai, o ne iš anksto apgalvoti, sąmoningi sprendimai. Net ir geležinę valią turintis žmogus kartais jaučiasi pavargęs nuo savikontrolės ir pradeda abejoti, ar gyvenimas iš tiesų turi būti nuolatinė kova.

Mano, kaip psichologės ir Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos sveikatinimo programos dėstytojos, užduotis – padėti žmonėms susidoroti su stresu ir reikiamą akimirką priimti teisingus sprendimus.

Daug metų matydama, kaip žmonės vargsta norėdami pakeisti savo mintis, emocijas, figūrą ar įpročius, supratau, kad tai, kaip jie suvokia savo valios galią, dažnai tik trukdo sėkmingai įgyvendinti tikslus ir sukelia nereikalingą įtampą. Nors moksliniai tyrimai atskleidė nemažai dalykų, kurie galėtų žmonėms padėti, akivaizdu, kad didžiuma visuomenės to dar neįsisąmonino.

Priešingai, žmonės ir toliau pasikliauja pasenusia savikontrolės strategija. Ne kartą įsitikinau, kad principai, kuriais dauguma žmonių vadovaujasi, yra ne tik neefektyvūs, bet ir žalingi, sukeliantys priešingą poveikį, pakenkiantys jiems patiems, vedantys savikontrolės praradimo link.

Valios mokslas

Tai mane paskatino sukurti „Valios mokslą“ – paskaitų ciklą Stanfordo universiteto tęstinių studijų programai. Per šias paskaitas pateikiamos naujausios psichologijos, ekonomikos, neurologijos, medicinos mokslų įžvalgos, paaiškinančios, kaip atsikratyti blogų įpročių ir išsiugdyti naujus, sveikesnius, kaip nugalėti norą atidėlioti, kaip išmokti sutelkti dėmesį ir įveikti stresą.

Čia paaiškinama, kodėl mes pasiduodame įvairioms pagundoms ir kaip rasti jėgų joms atsispirti. Šis kursas įrodo, kaip svarbu suvokti, kad savikontrolė turi ribas, ir pateikia geriausius valios ugdymo būdus.

Dideliam mano džiaugsmui, „Valios mokslas“ labai greitai tapo pačiu populiariausiu Stanfordo universiteto tęstinių studijų programos kursu. Pirmaisiais dėstymo metais turėjome keturis kartus keisti auditoriją į didesnę, nes norinčiųjų lankyti šias paskaitas skaičius vis augo. Įmonių vadovai, mokytojai, sportininkai, sveikatos apsaugos darbuotojai ir visi, besidomintys valia, netrukus pripildė didžiausią Stanfordo universiteto auditoriją. Studentai į paskaitas atsivedė sutuoktinius, vaikus, bendradarbius, kad galėtų pasidalyti šia patirtimi.

Aš tikėjausi, kad mano paskaitos bus naudingos visiems šios labai nevienodos auditorijos nariams – ir tiems, kurie čia atėjo norėdami mesti rūkyti ar atsikratyti antsvorio, ir tiems, kurie siekė išbristi iš skolų arba tapti geresniais tėvais. Tačiau rezultatas nustebino net mane pačią. Po keturių savaičių atlikus apklausą paaiškėjo, kad net 97 proc. lankiusiųjų paskaitas jautėsi geriau suprantantys savo elgseną ir net 84 proc. teigė, jog per paskaitas išdėstyta metodika jau padėjo išsiugdyti stipresnę valią.

Išklausę visą kursą, dalyviai pasakojo, kaip jie atsikratė potraukio saldumynams, pagaliau prisivertė sumokėti kelerius metus pradelstus mokesčius, nustojo šaukti ant savo vaikų, ėmė reguliariai mankštintis, iš esmės pakeitė požiūrį į save ir pradėjo priimti sąmoningus sprendimus. Vertinimo anketose kursas buvo apibūdinamas kaip „gyvenimą keičiantis“.

Bendra visų klausytojų nuomonė buvo tokia: „Valios mokslo“ paskaitos suteikė jiems žinių, kurios padėjo išsiugdyti savikontrolę, sustiprino gebėjimą atskirti tai, kas iš tikrųjų jiems svarbu. Mokslinės įžvalgos buvo vienodai naudingos ir besigydantiems nuo alkoholizmo, ir priklausomiems nuo interneto.

Savikontrolės metodika padėjo žmonėms suvaldyti įvairius įpročius ir potraukius, pradedant šokoladu, vaizdo žaidimais, apsipirkinėjimu ir netgi aistra vedusiam bendradarbiui. Studentams šis kursas padėjo pasiekti asmeninių tikslų: vienas dalyvavo maratone, kitas įkūrė savo verslą, kai kam jis padėjo sumažinti įtampą netekus darbo, išspręsti šeiminius konfliktus ir netgi gerai parašyti penktadieninį rašybos kontrolinį darbą (tai nutiko, kai mamos į paskaitas pradėjo atsivesti savo vaikus).

Be abejo, kaip ir bet kuris sąžiningas mokytojas, turiu prisipažinti, kad aš taip pat daug ko išmokau iš savo mokinių. Kartais, kai per daug įsijautusi leisdavausi į monotonišką pasakojimą apie naujausius mokslo atradimus ir pamiršdavau pasakyti, kaip jie gali prisidėti prie valios ugdymo, mokiniai pradėdavo snūduriuoti.

Tačiau jie labai greitai man leisdavo pajusti, kuri metodika veikia realiame gyvenime, o kuri neduoda jokių vaisių (jokie laboratoriniai tyrimai šito negali atskleisti). Jie labai išradingai atlikdavo kiekvieną savaitę skiriamus namų darbus ir šitaip man padėdavo rasti naujų būdų, kaip abstrakčias teorijas paversti praktiškomis kasdienėmis taisyklėmis.

Šioje knygoje geriausi moksliniai atradimai aprašomi drauge su praktiniais patarimais, naujausių tyrimų rezultatai papildomi šimtų kursą išklausiusių studentų pastabomis ir įgyta išmintimi.

Kad viršų paimtų savikontrolė, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas nesiseka

Dauguma knygų, patariančių, kaip pakeisti savo elgesį (nesvarbu, ar ji būtų apie naują dietą, ar apie tai, kaip pasiekti finansinę nepriklausomybę), padės jums užsibrėžti tikslus ir netgi pamokys, kaip juos pasiekti. Tačiau jeigu pakaktų vien išsiaiškinti tai, ko mes iš tikrųjų norime, išsipildytų visi Naujųjų metų išvakarėse sau duodami pažadai ir mano auditorijos būtų tuščios. Kelios knygos gal ir padės jums išsiaiškinti, kodėl nedarote to, ką turėtumėte daryti, nors puikiai žinote, kad privalote tai atlikti.

Aš manau, kad geriausias būdas sustiprinti savikontrolę – suprasti, kodėl kartais jūs ją prarandate. Žinojimas, kad greičiausiai ir vėl pasiduosite, dar nereiškia, jog pasmerkiate save nesėkmei, nors dauguma žmonių to labiausiai ir bijo. Žinojimas leidžia geriau tam pasirengti, padeda išvengti pinklių, į kurias pakliuvę pritrūkstame valios. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie didžiuojasi stipria valia, susidūrę su pagundomis, pirmieji praranda savikontrolę.

Pavyzdžiui, rūkaliai, labai optimistiškai vertinę savo galimybes atsikratyti žalingo įpročio, po kelių mėnesių dažniausiai vėl pradeda rūkyti, o tiems, kurie su perdėtu entuziazmu griebiasi naujų dietų, vargu ar pavyks numesti svorį. Kodėl? Jie nesugeba numatyti, kada, kur ir kodėl jie ims ir pasiduos. Jie nesisaugo pagundų: toliau susitikinėja su kitais rūkaliais ar namuose matomoje vietoje laiko saldžius sausainius. Tokie žmonės dažniausiai grįžta prie senų įpročių ir, vos susidūrę su kliūtimis, atsisako savo tikslų.

Savęs pažinimas (ypač kai kalbame apie valios trūkumą) yra savikontrolės pagrindų pagrindas. Štai todėl ir „Valios mokslo“ paskaitų, ir šios knygos dėmesio centre – dažniausiai mūsų visų daromos klaidos. Kiekviename skyriuje atskleidžiamas vis kitas dažnai pasitaikantis, bet klaidingas požiūris į savikontrolę ir pasiūloma, kaip pažvelgti į valios ugdymo iššūkius naujai. Knygoje atidžiai išnagrinėsime įvairiausius atvejus, kuomet mums pritrūksta valios. Kada neatsilaikome prieš pagundą arba nustumiame į šalį svarbius darbus, nors žinome, kad privalome juos padaryti? Kada ir kodėl padarome lemiamą klaidą? Bet visų svarbiausia, kad paieškosime būdų, kaip tokių klaidų ateityje galėtume išvengti. Kaip, pažinę savo silpnąsias vietas, galėtume paversti jas sėkmės strategija?

Baigę skaityti šią knygą, jūs mažų mažiausiai geriau suprasite savo netobulą, bet labai žmogišką elgesį. Valios mokslas įrodo vieną dalyką: visi vienaip ar kitaip grumiasi su pagundomis, žalingais įpročiais, išsiblaškymu ir noru atidėlioti. Tai nėra atskiro žmogaus asmeninės silpnybės, atskleidžiančios jo nevisavertiškumą. Tai būdinga mums visiems. Jausiuosi laiminga, jei ši knyga jums padės suprasti bent tai, kad nė vienas žmogus stiprios valios neišsiugdo be pastangų. Tačiau labai tikiuosi, kad šioje knygoje pateikiami metodai suteiks jums galimybę iš esmės ir ilgam pakeisti savo gyvenimą.

***

Ištrauka iš leidyklos „Alma littera“ išleistos Kelly McGonigal knygos „Valios galia“. Ši knyga padeda pakeisti įpročius, mintis, emocijas (iš anglų kalbos vertė Jolanta Tarasevičienė).

Kelly McGonigal knyga „Valios galia“
Kelly McGonigal knyga „Valios galia“
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Karbauskis gerbia Guogą: siūlo neskubėti daryti išvadų (148)

Valstiečių-žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis neslepia, kad gerbia europarlamentarą Antaną...

Sauliaus Skvernelio patarėjas įžvelgia nebylų kartelį tarp prekybos tinklų (185)

Kartais atrodo, kad vartotojų gerove rūpintis turinti Konkurencijos taryba žaidžia verslo...

„Žalgiris“ baigė savo žygį Europoje – Vilniuje žemai nusilenkė galingajai „Sevillai“ (425)

UEFA Europos lygos trečiojo atrankos etapo atsakomosiose rungtynėse pilnutėliame per 5...

Architektė: savivaldybė neva taupo pinigus ir laiką, tačiau iš tiesų – trumparegiškai juos švaisto (14)

Jei anksčiau apie universalų dizainą Lietuvoje buvo kalbama kaip apie siekiamybę ar gerąją...

Gydytoja papasakojo apie gyvybiškai svarbius vitaminus: imuniteto specialiai stiprinti nereikia (18)

Artėjant rudeniui, susizgrimbame, jog pats laikas stiprinti imunitetą . Griebiamės vaisių,...

Nustebsite, ką gali kvapų maišymas: atskleidė keletą gudrybių (1)

Sluoksniavimas – ne tik mados tendencija, tai ir viena populiariausių parfumerijos krypčių. Jos...

Internautai nesėkmingai bando atspėti: koks gyvūnas slepiasi tarp žaislų? (21)

Gali atrodyti, kad šioje nuotraukoje „pozuoja“ vien tik pliušiniai žaislai, tačiau jūs...

Paprasti būdai, padėsiantys suvaldyti pyktį (2)

Kiekvienai mamai ar tėčiui yra tekę nors kartą atsidurti situacijoje, kai jų atžalos pyktis...

Kodėl džiūsta aviečių uogos (3)

Aviečių uogos džiūsta dėl įvairių virusinių ligų, kurias platina cikados ir amarai. Šie...

Po kelionės į Graikiją suprato, kodėl Lietuvai reikia mokamų paplūdimių (237)

Mokami paplūdimiai yra viso pasaulio ateitis, nes juose yra visko, apie ką svajoja poilsiautojai....