Klystate, jeigu manote, kad šiems vyrukams verslą padovanojo tėvai ar geri ir gudrūs dėdės. Visą kelią iki nuosavo (ir sėkmingo!) verslo jie nuėjo savo kojomis, tiesa, pritrynę nemažai pūslių ir nuospaudų bei patyrę ne vieną nubrozdinimą.
Kuo jie geresni už kitus, kurie nori, bet nepabando, o kantriai dirba nemėgstamus darbus nuo 8 iki 17 val.? Tikriausiai tuo, kad yra drąsūs ir nebijo suklysti. O svarbiausia – moka uždegti ir paskatinti kitus.
Štai kaip jie prisistato savo svetainėje.
Sergej Oleškevič
"Nepasitaręs su tėvais metė mokslus kolegijoje. Nusipirko už paskutinius pinigus bilietą į lėktuvą ir išskrido ieškoti savęs bei dirbti į Graikiją ir Kanarų salas. 3 savaites valgė vien tik makaronus, bet išsikovojo sau vietą po saule ir sugebėjo susirasti darbą už 3000 eurų per mėnesį. Nepaisant saulės, jūros, laimingų aplinkinių žmonių, jautė viduje, kad kažkas ne taip, todėl grįžo į Lietuvą ir nuo nulio įkūrė verslą."
Jegor Menkov
"Atvažiavo iš Pabradės užkariauti sostinės. Dienomis mokėsi universitete, o naktimis dirbo krovėju, rūbininku, padavėju, barmenu naktiniuose klubuose svajodamas apie intelektualų darbą ofise. Dar studijų metų pradėjo dirbti užsienio kapitalo IT įmonėje verslo valdymo sistemų konsultantu, bet departamento finansinės krizės metu buvo atleistas, todėl neturėdamas ką prarasti viską pradėjo nuo 0 ir pasinėrė stačia galva į verslą."
Priežastys, kodėl nusprendė įkurti savo verslą, anot vaikinų, yra labai paprastos. „Kaip ir daugeliui, man tėvai dažnai sakydavo, kad „šito mes negalime sau leisti, neturime tiek pinigų, kad išvyktume į kelionę, negalime sau leisti nusipirkti naują automobilį“ ir panašiai. Bet man buvo keista, kai pamatydavau žmones su naujais automobiliais ir daiktais. Buvo įdomu sužinoti, ką jie tokio veikia? Jeigu jie dirba taip pat, kaip ir mano tėvai, tai kodėl jie gali sau leisti daugiau? Tada ir supratau, kad yra kitas gyvenimo kelias. Tik tada dar nežinojau, kad tai vadinama „verslu“,- pasakoja Sergejus.
Jegoro motyvai šiek tiek kitokie – verslą jis atrado ieškodamas... savęs. „Kiek save atsimenu, jau nuo mažens mokykloje labai pavydėjau bendraamžiams, kurie žinojo, ko nori. Atrodė, kaip gerai tiems, kas nuo jaunų metų suprato, kuo nori užsiimti gyvenime. Kažkas turėjo tikslą tapti mediku, kažkas teisininku, kažkas architektu, o aš labai ilgą laiką negalėjau savęs surasti, vis man kažkas netikdavo ir nepatikdavo. Studijavau kelios skirtingose specialybėse universitete, studijų metu dirbau įvairiausius darbus – sandėlio krovėju, rūbininku, barmenu naktiniuose klubuose. Galvojau, kad kai tik įsidarbinsiu perspektyvioje įmonėje, kai uždirbsiu pinigus galva, darysiu karjerą, štai tada tai tikrai jausiuosi viduje gerai ir surasiu tą norimą gyvenimo būdą. Tad jau trečiame kurse įsidarbinau vienoje užsienio kapitalo IT įmonėje, bet ir ten savęs nesuradau. Žodžiu, ieškojau tokios veiklos ir tokio gyvenimo būdo, kuris būtų harmonijoje su mano vidinėmis nuostatomis ir taip viskas susiklostė, kad tokią veiklą ir gyvenimo būdą suradau tik tada, kai pasinėriau stačia galva į verslą.“
Žinoma, pirmas blynas dažniausiai būna prisvilęs, tad šios taisyklės nepavyko išvengti ir jaunųjų verslininkų duetui. Tačiau, anot Sergejaus, kiekviena nesėkmė prideda svorio prie sėkmės. „Teko organizuoti vakarėlius naktiniuose klubuose, bandžiau kurti „startupą“. Negaliu pavadinti to nesėkme, tiesiog nepavykdavo iš tų verslų pragyventi. Būdamas dvidešimt vienerių, po eilinės nepelningos idėjos, pamaniau, kad verslas ne man. Nusprendžiau, kad reikia daryti karjerą ir išėjau dirbti į įmonę. Bet ilgai išdirbti nesugebėjau. Viduje vis tiek norėjau kažką kurti. Dabar suprantu, kad tai buvo super patirtis . Jeigu pavyko uždirbti 10 000 Lt, bet praradai 20 000Lt, reiškia, turi 30 000Lt patirties.“
Jegoras apie savo pirmąjį projektą prisimena su šypsena: „Savo pirmojo projekto pavadinti projektu liežuvis neapsiverčia. Savo pirmuosius 500 Lt laisvoje rinkoje uždirbau irgi iš papuošalų prekybos. Prieš pradėdamas dirbti kartu su Sergejumi, buvau atidaręs savo internetinę parduotuvę, prekiavau moteriškais ir vyriškais kaklo papuošalais. Siauresnės nišos būti negalėjo, svetainę kūriau pats, kiekvienas jos dizaino elementas atrodė baisesnis vienas už kitą, bet žmonės kažkaip pasitikėjo ir pirko. Dabar be šypsenos negaliu prisiminti to, ką dariau. Vien tik domenas buvo ko vertas – amuletas24.lt. Projektas egzistavo 1,5 mėnesio, o po to Sergejus pakvietė prisijungti prie jo parduotuvės vystymo. Sutikti tikrai buvo nesudėtinga.“
Dabar vaikinai jau porą metų sėkmingai vysto internetinį projektą – internetinę vyriškų papuošalų parduotuvę „Vyriskipapuosalai.lt“. Be to, paskatinti savo sėkmės, savo patirtimi nusprendė pasidalinti su kitais – galbūt tais, kurie nori, bet vis dar nedrįsta. Tad ėmė vesti mokymus, seminarus bei teikti individualias konsultacijas, įkūrė įmonę „Verslas kitaip“.
„Žinome tą jausmą, kai bandai daryti pirmus nerangius žingsnius versle, o tavo aplinkoje nėra panašių į tave žmonių ir tu mokaisi visko iš savo klaidų – mes juokaujame, kad veiki vienas iš pasalų kaip nindzė. O mūsų gyvenimo praktika rodo, kad greičiausiai ir efektyviausiai žmogus auga, kai yra tam tikroje palankioje augimui aplinkoje. Ne išimtis yra ir verslo aplinka, todėl pastebėję, kad nėra su kuo bendrauti šia tema, dalintis patirtimi, apskritai nėra tokių „verslo bendraminčių bendruomenių“, ėmėmės iniciatyvos patys, pagal savo taisykles, kurti tokią bendruomenę“,- sako vaikinai.
Partnerių teigimu, versle reikia skaičiuoti ne tik pinigus. Be to, labai svarbu yra teisinga motyvacija. „Mūsų konkrečiu atveju daug nulėmė partnerystė – papildome vienas kitą, vadiname save „aklas neša bekojį“ arba 1+1=11. O svarbiausia yra aplinka. Kai yra tinkama aplinka žmonių, kurie irgi domisi ir užsiima verslu, tada ir pats labai greitai augi. Pagrindinis projekto „Verslas kitaip“ tikslas sukurti būtent tokią aplinką“,- sako S. Oleškevič.
Rodos, smagu, kai geri pavyzdžiai įkvepia, tačiau kodėl tiek daug žmonių neišdrįsta pabandyti? J. Menkovo atsakymas labai paprastas – tai baimė išlįsti iš savo komforto zonos.
„100% žinau, kad mano atsakymas daug kam nepatiks, bet noriu būti sąžiningas atsakydamas. Aš manau, kad tie žmonės šiek tiek meluoja sau ir ne taip jau stipriai nori, nes juos jų gyvenime ir taip viskas tenkina: darbas, profesija, atlyginimas. Aš pastebėjau, kad dauguma žmonių linkę pasirinkti avansą mėnesio viduryje ir atlyginimą paskutinę mėnesio dieną. Tik supraskite teisingai – aš čia nebandau kažkaip sumenkinti samdomų darbuotojų, o verslininkus kelti ant pjedestalo. Visiškai yra normalu ir suprantama, kad žmonės linkę pasirinkti komfortą, stabilumą ir aiškumą dėl rytojaus“.
O verslas, Jegoro akimis, kaip tik yra dažniausiai neigiamos motyvacijos produktas, kai kažkas mūsų gyvenime netinka, nepatinka, erzina. Kai turi stiprią priežastį, tai netrukdo nei mokesčių sistema, nei baimė.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
