Štai protinga išmintinga moteris. Baigusi mokslus, intelektuali, tačiau laimės gyvenime jai trūksta. Tuo tarpu kita nei dideliu protu, nei ypatingais talentais nepasižymi, tačiau laimės paukštę, atrodo, už uodegos pagavo: įsitvirtino profesinėje srityje, rado asmeninę laimę. Kodėl taip nutinka? Kas tas veiksnys, nulemiantis žmogaus laimę? Specialistai tvirtina, jog viskas priklauso nuo emocinio intelekto.
Kiekviena iš mūsų, bent kartą atlikusi intelekto koeficiento nustatymo testą, tikriausiai patyrė vidinį spaudimą ir nerimą. Save laikyti protinga yra viena, o pasitikrinti savo protines galimybes, įveikti nelengvas užduotis ir pamatyti rezultatus skaičių išraiška – visas kas kita. O jeigu rezultatas bus prastesnis negu tikėjotės? Kaip tai paveiks jūsų pasitikėjimą savimi?
Specialiai sudaryti testai iš tikrųjų gana tiksliai nustato įvairių protinių gebėjimų lygmenį, pavyzdžiui verbalinių, matematinių, loginių, erdvinių ir meninių. Tačiau net ir patys tokių testų sudarytojai pripažįsta, jog vien tokiais rezultatais remiantis daryti išvadas dėl konkretaus asmens sėkmės ateityje yra paprasčiausiai neįmanoma.
Labai daug dėmesio IQ testų klausimams skyrė amerikiečių psichologas Lousas Termenas. Dar 1937 metais jis surinko beveik 3 tūkst. vaikų IQ nustatymo testų rezultatus ir pagal surinktą taškų kiekį juos suskirstė į atskiras grupes. 20 metų jis nuosekliai stebėjo eksperimento dalyvių gyvenimus. Dauguma eksperimento dalyvių ateityje susilaukė sėkmės, tačiau jų pasiekimų su IQ susieti mokslininkams niekaip nepavyko.
Didžiausią sėkmę pasiekusių žmonių sąraše buvo ir tų, kurie IQ teste surinko daugiausiai balų, ir tie, kurie surinko kone mažiausiai. Ir nei vienas iš vaikų, teste surinkusių daugiausia balų, gyvenime nepasiekė nieko panašaus, ką dėl ypatingų jo gebėjimų jam prognozavo tėvai ir mokytojai.
Dėl šios priežasties tiek praktikoje, tiek kasdieniniame gyvenime svarbesnės savybės, tiesiogiai su IQ neturinčios nieko bendro. Pavyzdžiui, gebėjimas atsitiesti po patirtų nesėkmių, nepasiduoti, mokėjimas bendrauti, rasti bendrą kalbą su įvairiausio plauko žmonėmis, žinojimas, ko nori, mokėjimas džiaugtis tuo, ką turi, meilė gyvenimui visomis to žodžio prasmėmis. Visas šias savybes Danielis Golemanas, žymus amerikiečių specialistas bendravimo klausimais, pavadino emociniu intelektu (EI).
Paslaptingasis EI
Dažniausiai emocinis intelektas apibūdinamas kaip gebėjimas suvokti savo emocijas ir jas valdyti. Tačiau rasti universalų pavyzdį, įrodantį, jog konkretus žmogus turi didelį emocinį intelektą, labai sunku. Įsivaizduokite, jog pora pykstasi. Vienas kitam išsako pretenzijas, šaukia, gestikuliuoja, tranko duris.
Trumpai tariant – nevaldo savo emocijų, nesupranta jų ir net nebando to daryti. Išvada: šiems žmonėms trūksta emocinio intelekto. Jie jo paprasčiausiai neturi. O jeigu jie taip elgiasi specialiai? O jeigu tai tiesiog žaidimas? O jeigu partnerė taip puikiai pažįsta savo antrąją pusę, jog tokiu elgesiu tiesiog veja šalin nuobodulį, rutiną ir nori pakurstyti priblėsusią aistrą? Ir būtent dėl šio kilnaus tikslo (galbūt netgi nesąmoningai) inicijuoja tokį dramatišką barnį. Tuomet reikia pripažinti, jog toks destruktyvus (iš pirmo žvilgsnio) elgesys – itin didelių emocinių gebėjimų išraiška.
O jeigu žmogus, klausydamasis nepelnytų viršininko priekaištų, nuolankiai tyli? Didelė tikimybė, jog jis ne tik neturi emocinio intelekto, bet ir savigarbos pas jį nei su žiburiu nerastumėte. Tačiau taip pat gali būti, jog toks žmogus tiesiog puikiai pažįsta savo viršininką, supranta jo vadovavimo stiliaus subtilybes ir nepriima visko asmeniškai. Jis labai gerai supranta, jog po kelių valandų pats viršininkas supras klydęs.
O jeigu moteris, išklausiusi draugės nusiskundimų dėl vyro, jai sako: „Tu esi paskutinė kvailė, jeigu gyveni su tokiu asilu“. Ar toks elgesys byloja apie dailiosios lyties atstovės tiesmukiškumą ir nemokėjimą suprasti kitų, juos išklausyti? Gali būti. O gali būti ir taip, jog ji puikiai suvokia egzistuojant norą bet kokią kainą ginti savo artimus ir mylimus žmones, ginti net ir tuo atveju, jeigu jiems ir turi krūvą pretenzijų.
Tai reiškia, jog ragindama mesti vyrą, draugė iš tikrųjų norėjo visai priešingos reakcijos – paskatinti draugę taikytis su sutuoktiniu, prisiminti jo gerąsias savybes. Trumpai tariant, štai kas yra tas paslaptingasis emocinis intelektas. Išsiaiškinti, ar jį turime ir kaip jis išlavintas, galite remdamosi šiais ženklais:
Dažniausiai esate geros nuotaikos ir optimistiškai žvelgiate į ateitį.
Puikiai save pažįstate. Galite nuspėti savo reakciją vienoje ar kitoje situacijoje. Frazes „pati save nustebinau“ ir „šito iš savęs nesitikėjau“ sakote tik norėdamos sutirštinti spalvas.
Gebate suvaldyti emocijas, tačiau jų neužgniaužiate. Visada surandate tinkamiausias savęs realizavimo formas. Pavyzdžiui, jeigu jaučiatės sudirgusi, einate pasivaikščioti ir pravėdinti galvos, o ne išliejate neigiamas emocijas ant namiškių.
Puikiai žinote, ko norite - tiek profesinėje srityje, tiek asmeniniame gyvenime. „Visi taip gyvena“, „šis darbas laikomas geru“, „apie ką savo amžiuje aš dar galiu svajoti“ – tokios mintys jūsų niekada neaplanko. Jūs tvirtai žinote, jog laimės nusipelnė kiekvienas iš mūsų. Pati šio tikslo atkakliai siekiate ir gerbiate kitų pastangas.
Nekonfliktuojate. Aišku, nesutarimai ir pykčiai su kitais žmonės yra neišvengiami, nes tikrai ne visi aplinkiniai jums jaučia šiltus jausmus. Tačiau su dauguma žmonių, su kuriais jums tenka bendrauti, palaikote gerus santykius. Apie daugumą pažįstamų galite pasakyti, jog jie – malonūs, geri, teisingi žmonės.
Nepersidirbate. Iš tikrųjų mylite save ir mokate tausoti sveikatą, niekada neperlenkiate lazdos. Ir visai ne dėl to, jog nenorėtumėte ar negalėtumėte visos savęs atiduoti darbui ar kitai svarbiai veiklai. Viskas priešingai – jūs mylite savo darbą, esate pasirengusi dėl jo viską paaukoti. Tačiau branginate ir save bei artimųjų žmonių sveikatą. Todėl išmintingai tausojate savo jėgas, kad jų užtektų viskam – ir darbui, ir asmeniniam gyvenimui, poilsiui, laikui sau.
Remiatės intuicija ir nesunkiai perprantate kitus žmones. Gebate rasti bendrą kalbą praktiškai su kiekvienu žmogumi. Galite be vargo susikalbėti įvairiomis socialinėmis kalbomis.
Esate žingeidi. Jus domina praktiškai viskas. Todėl jums niekada nebūna nuobodu. Dažniausiai visiems interesams paprasčiausiai neužtenka laiko.
Esate pasirengusi visur ir visada ieškoti kompromisų ir dėl to nejaučiate jokio apmaudo. Aišku, kai kalbama apie pamatines jūsų vertybes, nenusileisite niekada. Ir kaltės dėl savo elgesio nejaučiate.
Mokate pamiršti blogas patirtis. Arba sąmonėje jas perdirbti į teigiamas. Arba keisti požiūrį į jas. Kad ir kaip bebūtų, traumuojantys įvykiai, kurių jums nepavyko išvengti savo gyvenime, toliau gyventi jums netrukdo. Jie tampa pamokomis, iš kurių semiatės patirties, o ne sunkia našta.
