Visai neseniai mokslininkai nustatė, jog, kalbant apie konkretaus asmens orą užsiimti aktyvia fizine veikla, labai svarbus yra genetikos vaidmuo. Poreikis aktyviam gyvenimo būdui perduodamas iš kartos į kartą – taip pat kaip ir noras vengti bet kokios fizinės veiklos.
Leidinyje „Proceedings of the Royal Society B“ skelbiamos naujausio tyrimo šia tema išvados. Eksperimentą atlikę mokslininkai tyrė rūšį pelių, specialiai išvestų aktyviam gyvenimo būdui. Polinkis į aktyvią fizinę veiklą fiksuotas net 43 tokių pelių kartose. Trumpiau tariant, šios pelės per dieną net tris kartus ilgiau bėgdamos suko ratą nei kontrolinei grupei priklausančios pelės. Bėgti mėgstančios pelės rate mankštinosi ne tik ilgiau, bet ir darė tai intensyviau.
Atlikę išsamią ankstesnių pelių kartų analizę, tie patys mokslininkai įrodė, jog šių graužikų fizinį aktyvumą gali padidinti selektyvinis veisimas. Tai reiškia, jog pelių, mėgusių fizinį aktyvumą, palikuoniai pasižymi tuo pačiu polinkiu.
Tokios pelės ne tik savarankiškai imdavo sukti ratą. Iš kartos į kartą tokios pelės vis geriau ir geriau gebėjo teisingai tai daryti: padidėjo bėgimo ekonomija, graužikai (skirtingai nei kontrolinė grupė) išmoko taupyti savo energiją. Bėgant laikui, aktyvią veiklą mėgstančių pelių kūno masė sumažėjo, sumenko riebalų kiekis (nors jos ėdė daugiau), jos pradėjo suvartoti daugiau deguonies, padidėjo raumenų galia.
Tyrimo autoriai tvirtina, jog jų darbo rezultatai realiai pritaikomi ir kalbant apie žmonių sveikatą. Tai reiškia, jog ateityje su fiziniu aktyvumu siejamiems genams gali būti išrasti specialūs vaistai, padėsiantys žmonėms sportuojant pajusti didesnį džiaugsmą.
Sparčiai daugėjant nuo antsvorio ir nutukimo kenčiančių žmonių, tokie vaistai gali duoti labai daug naudos. Kito tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, jog motyvacijos ir atpildo sistema (siejama su dopaminu) reguliuoja fizinio aktyvumo intensyvumą. Perpratus jos mechanizmą, būtų galima padėti fizinio aktyvumo sąmoningai vengiantiems asmenims atrasti judėjimo džiaugsmą ir užkirsti kelią rimtos ligoms ateityje.
Mokslininkai taip pat išsiaiškino: nors daugumą savybių žmogus paveldi, genetiką vis dėl to galima pergudrauti. Į antsvorį linkę asmenys šios problemos gali išvengti (nors ji ir užprogramuota genetiškai) – tereikia rinktis aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą.
Teigti, jog pasyvų gyvenimo būdą ir antsvorį lemia vien genai, būtų pernelyg paprasta. Žmogaus elgesio modeliai ir ligos – biologinių ir aplinkos veiksnių kombinacijos padariniai.
Nors naujausi tyrimai ir suteikia šiek tiek daugiau informacijos, kodėl vieniems patinka gulint žiūrėti televizorių, o kitiems bėgioti maratonus, kaltinti vien genų tikrai nevertėtų. Žmonės, skirtingai nei eksperimente dalyvavę graužikai, gyvenime turi teisę rinktis ir tai daro.
