Gegužės pabaigoje Niujorke vykusioje didžiausioje baldų parodoje ICFF eksponuoti dizainerių grupės „Made in Moon“ (angl. pagaminta Mėnulyje), kurios narys esate ir jūs, sukurti vienkartiniai puodeliai su besikeičiančiais užrašais sužavėjo rimtas užsienio gamintojų kompanijas. Galbūt greitai bus galima jų nusipirkti?
Mes to taip pat labai tikimės. Parodoje susidomėjimo sulaukėme gal dešimt kartų didesnio nei pernai. Vadinasi, einame teisinga kryptimi.
Šiemet mūsų prisistatymas komerciniame skyriuje jungtiniame trijų lietuvių dizaino studijų stende buvo labai sėkmingas, užmezgėme rimtų kontaktų su užsienio gamintojais. Praėjusiais metais ten irgi vežėme savo kūrinius, tik eksponavome juos parodoje veikiančio projekto „Designboom Mart“ (angl. dizaino turgus), skirto keliasdešimties atrinktų jaunųjų dizaino talentų iš viso pasaulio, ekspozicijoje. O pradžia išplaukiant į tarptautinius vandenis buvo 2006 m. Sent Etjene Prancūzijoje surengta projekto „Designboom Mart“ paroda, į kurią mus pakvietė, kai nusiuntėme savo darbus.
Kas slypi už intriguojamo pavadinimo „Made in Moon“?
Tai trijų dizainerių – mano (Mariaus Kasperavičiaus), Aido Urbelio ir Kristinos Žalnierukynaitės – grupės pavadinimas. Su Aidu jau ne vienus metus dirbame grafinio dizaino srityje, kartu esame įkūrę kompaniją „Barikada“. Kristina prisijungė vėliau.
Prieš trejus metus mums kilo mintis paįvairinti kūrybinę veiklą – išsiveržti už Lietuvos ribų. Supratome, kad mūsų pavadinimo niekas nesupras, negana to, mažai kas žino, kas ta Lietuva, o sąvoka „lietuviškas dizainas“ nereiškia nieko. Vieną dieną juokavome, kad tai tas pats, kas pasakyti, jog dizainas „iš Mėnulio“. Paskui pamanėme, kad gerai skamba, ir dar turi kelias prasmes: simbolizuoja ironišką požiūrį į tai, iš kur mes esame, o kartu mūsų norą dirbti su naujomis technologijomis bei medžiagomis, iš kurių pagaminti daiktai atrodo, tarsi būtų ateiviai iš Mėnulio.
Generuojame idėjas visi kartu, vėliau pasiskirstome darbus. Naudojame trijų žmonių kūrybinę energiją, todėl ir autorystė bendra.
Kuo ypatingi jūsų trijulės kūriniai?
Išsiskiria naujomis medžiagomis ir technologijomis. Tekstilinių produktų linija Bamboon – ultramodernūs, stilingi aksesuarai iš bambukinio audinio. Jie jungia tekstilės inovacijas ir aukštosios gatvės mados įkvėptą dizainą. Tai naujausias mados klyksmas. Pirmą produktą pristatėme parodoje pernai, jis buvo pastebėtas, tad užkibome ir dirbome toliau.
Šiuo metu siūlome tris aksesuarus: šaliką su kišene, į kurią galima įsidėti piniginę ar mažą grotuvą; skraistę, kuri panorėjus virs drabužiu su gobtuvu; per galvą užsivelkamą ir raišiojant galus įvairiai modifikuojamą drabužį. Bambuko audinys ypatingas: jis leidžia odai kvėpuoti, turi antibakterinių savybių, sugeria prakaitą ir drėgmę, o vasarą vėsina. Parsivežėme iš Kinijos specialių siūlų ir mezgėme iš jų.
Papasakokite apie puodelius „Ho-Ld“, kurie keičia ne tik spalvą, bet ir užrašus.
Šie popieriniai puodeliai skirti ir karštiems, ir šaltiems gėrimams. Kai puodelis tuščias arba jame yra šalto vandens, ant šono matyti užrašas „Cold“. Kai įpilame karšto gėrimo, užrašas pasikeičia į „Hot“. Šiems užrašams panaudojome termografinius dažus, kurių savybės keičiasi kintant temperatūrai.
Sukūrėme trijų rūšių puodelius: vienų keičiasi ir užrašai, ir spalva, kitų –tik užrašai. Skirtingas ir jų dizainas. Specialiai darėme juos popierinius, nes stiklinių ar keraminių, turinčių panašių savybių, jau yra. Popierius išgrynina idėją.
Kaip sakiau, turime įdomių su šiais daiktais susijusių kontaktų, tačiau dar laukia didelis darbas juos paverčiant kontraktais. Jais susidomėjo ir Moderniojo meno muziejus Niujorke. Jis turi dizaino parduotuvių tinklą, norėtų su mumis bendradarbiauti.
Dizaino srityje dirbate jau bemaž 18 metų. Kas paskatino nuo grafinio dizaino pasukti link objektų kūrimo? Gal kūrybinis procesas įdomesnis?
Daiktų kūrimas man nėra naujiena. Kai studijavau Dailės akademijoje, buvo rengiami universalūs dizaineriai, neskirstomi į kryptis, tad esu visko bandęs. Tik tais laikais, kai pradėjau dirbti, Lietuvoje nelabai buvo kur pritaikyti žinias, išskyrus reklamos sritį, prekinių ženklų kūrimą. Ir dabar nelabai daug padėtis pasikeitė, nors pramonė pamažu bunda, atsiranda didesnis gero dizaino poreikis.
Be to, esu Dailės akademijos lektorius, matau, kad jaunoji karta nesnaudžia, jaučiu, kaip į nugarą kvėpuoja, konkurencija atsiranda – tai skatina ieškoti kitų kelių. Nors pasitenkinimo netrūksta ir kuriant grafinį dizainą. Esu sukūręs nemažai prekinių ženklų įvairioms bendrovėms, plakatų, produktų pakuočių – šie darbai buvo gerai įvertinti.
Pirmasis bandymas išsiveržti iš rutinos buvo… veltiniai batai.
Tai ne šiaip sau batai, o su guminiais padais (kaliošų prototipas) ir unikaliu dekoru, lyg būtum apsitaškęs purvu. Veltinį, kaip ir bambuko audinį, mums išbandyti pasiūlė Tekstilės institutas, kuris tyrinėja naujus audinius. Mes sugalvojome jį dar aptaškyti guma – ir praktiška, ir gražu. Ši idėja gimė lengvai, bet įgyvendindami ją susidūrėme su sunkumais, mat guma skysta būna tik tam tikros temperatūros, kurią įmanoma palaikyti esant dideliam slėgiui, specialioje talpykloje.
Mums sutiko padėti batų fabrikas „Lituanika“. Tenykštis technologas, iš pradžių sakęs, kad tai, ko norime, neįmanoma, pagaliau sutiko atsukti vieną žarnelę ir iš jos per 20 sekundžių turėjome užlieti gumą. Spėjome. Rezultatu likome patenkinti. Batai ir stilingi, ir praktiški, aišku, įdomūs tik Šiaurės šalių gyventojams. Jų galima įsigyti interneto žiniatinklyje www.ona.lt ir „Daiktų viešbutyje“.
Esate sukūrę dar kelis įdomius daikčiukus: rankytę „Kū-kū“, kuri įsmeigta į vazoną su augalu ima mirksėti, kai ateina laikas laistyti, ir įdėklą kišenei, išsklaidantį elektromagnetines bangas „Blocket“. Daiktai ir žaismingi, ir praktiški, bet pagaminote tik prototipus.
Su rankyte gavome gerą pamoką. Pristatėme „Kū-kū“ parodoje Niujorke. Bet ji nebuvo baigta, nes įmonei, su kuria dirbome, pritrūko entuziazmo ir tikėjimo komercine sėkme. Lietuvos mokslas dar miega, bendradarbiavimas su kūrėjais jam nelabai rūpi. Tad demonstravome tik idėją, tikėdamiesi ją įgyvendinti vėliau. O po pusmečio sužinojome, kad labai panašų daiktą jau gamina viena amerikiečių kompanija.
Sutapimas ar nukopijavo? Galėtume bylinėtis, mat galioja taisyklė, kad dvejus metus po parodos joje pristatyta idėja yra autorių nuosavybė, suteikianti pirmenybės teisę patentuojant, bet tai atimtų daug laiko ir pinigų. O iš specialaus audinio, atspindinčio elektromagnetines bangas, pagaminta kortelė kišenei, kurioje vyrai mėgsta laikyti mobilųjį telefoną, galėtų būti gaminama, bet kol kas neradome, su kuo tęsti šį projektą. Gal dar laikas neatėjo?
Sakoma, kad geras dizainas tas, kuriame yra pusė kūrybos, meno, o kita pusė – vadybos, komercijos. Išlaikyti tokią pusiausvyrą nelengva.
Ar tai ir yra svarbiausia?
Taip. Pasak vadovėlių, dizainas – tai formos ir funkcijos balansas, perfrazavus estetikos ir tinkamumo naudoti. Nė viena svarstyklių lėkštelė negali nusvirti, kitaip rezultatas bus nevykęs. Dizainas nuo kitų menų skiriasi tuo, kad jo objektai kuriami vartotojui, todėl dizaineris nėra visiškai laisvas. Net ir tuomet, kai kuria produktus, kurių niekas neužsakė, kai nevaržo realybė, nespaudžia terminai, nereikia derinti. Neužtenka vien pasitenkinimo, įvertinimo irgi reikia. Tai stimuliuoja, įkvepia, kitaip pradedi galvoti, kad kažką gal darai ne taip.
Ar turite mėgstamą dizainerį, kuris jus įkvepia?
Ką čia vardysi žinomas pavardes. Nors yra vienas, iš kurio yra ko pasimokyti. Tai prancūzų dizaineris, pasirinkęs pseudonimą Ora-ito. Karjeros pradžioje, vos baigęs studijas, jis sukūrė įvairių garsių kompanijų produktų pavyzdžių ir paskelbė internete. Kadangi dizainui nebuvo ką prikišti, o daugeliu atvejų jis buvo netgi įdomesnis, šmaikštesnis nei kitų tų kompanijų gaminių, žmonės tuoj pat ėmė domėtis, kur galima tų daiktų įsigyti. Gamintojams neliko nieko kita, kaip pradėti juos gaminti. Taip drastišku būdu dizaineris tapo žinomas.
Rugsėjį žurnalas DEKO dėlioja akcentus skalbykloje. Kaip įsirengti šią mažą, bet labai reikalingą patalpą, kad būtų ir jauku, ir gražu. Kokią techniką įsigyti, kad skalbimas nustotų būti kančia ir taptų malonumu. Ar kilo mintis, kad skalbiamieji milteliai nebūtinai turi riogsoti pakampėje standartiniame plastikiniame maiše? Šiuos ir daugelį kitų patarimų rasite straipsnyje “Skalbimo malonumai”.
Visi namie turime vazų – didelių ir mažų, spalvotų ir bespalvių. DEKO pataria jas sudėlioti taip, kad vaza taptų namų akcentu.
Rudenį DEKO pradeda skelbdamas rudos – baravykų - spalvos triumfą. Ir, žinoma, puslapiai, skirti privačiai vaikų erdvei. Trys idėjos, kaip nebrangiai įrengti kambarėlį vos pradėjusiems tipenti mažyliams. Dar dvi mintys, kaip atnaujinti darbo kampą mokyklinukui, ir net ištįsėliui paaugliui.
DEKO interjero dizainerės irgi turi naujų pasiūlymų: Susanna Vento sugalvojo, kaip pertvarkyti standartinę jūsų svetainę, o Žaneta Smailienė – kaip dekoruoti seną šaldytuvą. Tiems, kam rūpi namų aplinka, kelios idėjos kaip panaudoti lauko akmenis. O pabaigai – kelionė į Riugeno salą ir rytietiški patiekalai.
