Traumuota vaikystė - sunkus išmėginimas, viena sudėtingiausių streso formų, kurią tenka patirti milijonams vaikų visame pasaulyje. Jie auga nesaugioje aplinkoje, kuri tiesiogiai veikia kasdienį jų gyvenimą, o prievartos centre dažnai būna žmogus, kuriuo vaikas pasitiki ir nuo kurio priklauso. Labai žiaurus elgesys vaiko raidai gali padaryti neatitaisomos žalos, pakenkti gebėjimų, tokių kaip emocijų kontroliavimas ir sveikų socialinių santykių formavimas, ugdymui.
Keturios pagrindinės smurto prieš vaikus formos yra fizinė prievarta, nepriežiūra, emocinis smurtas ir seksualinis išnaudojimas. Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, Jungtinėse Amerikos Valstijose vaikų teisių apsaugos tarnybos kasmet išnagrinėja daugiau nei 3,5 milijono atvejų, susijusių su įtarimais apie netinkamą elgesį su vaikais; maždaug trečdalis jų pasitvirtina.
Vaikystėje patirtų traumų pasekmės yra labai rimtos ir gali padaryti vidutiniškos ar didelės psichologinės žalos, o taip pat padidinti vaikų depresinių sutrikimų riziką. Depresijos, kuri kyla dėl patirto smurto, simptomai gali smarkiai paveikti vaikų gyvenimus, pavyzdžiui, susilpninti intelektinį funkcionavimą, iškreipti suvokimą, pakenkti bendravimo įgūdžiams, komplikuoti asmeninius santykius.
Daug vaikų psichologų teigia, kad vaikystėje patirtas smurtas gali nulemti depresiją. Procesą, mechanizmą ar priemones, kurios lemia tam tikrą padarinį, jie vadina mediatoriais. Mediatoriai paaiškina, kas vyksta psichologiniame ar neurobiologiniame lygmenyje ir kaip vienas kintamasis nulemia kitą.
Kitaip tariant, jie rodo, kaip nepriklausomas kintamasis (pavyzdžiui, netinkamas elgesys su vaiku) sukelia priklausomą kintamąjį (pavyzdžiui, depresiją). Keletas ženklų, rodančių, kad vaikystės traumos gali virsti depresija, yra nesaugaus prisirišimo stilius, iškreiptos kognityvinės schemos ir iškreiptas socialinės paramos suvokimas.
Nesaugaus prisirišimo stilius
Vienas procesų, kuris gali lemti depresiją, susijusią su neigiama vaiko patirtimi, yra nesaugaus prisirišimo stiliaus susiformavimas. Pasak John Bowlby, bendraudami su artimais žmonėmis, saugiai prisirišę asmenys nebijo ieškoti kontakto ir paramos, tuo tarpu nesaugiai prisirišusiems asmenims tai daryti yra nejauku. Šiuos prisirišimo sunkumus gali sukelti nejautrus ar nenuoseklus auklėjimas, tėvų skyrybos ir sudėtingesnės patirtys, tokios kaip nepriežiūra ir prievarta.
Benjamin Hankin atlikti tyrimai parodė, kad nesaugaus prisirišimo stilius turėjo didelės įtakos depresijos simptomų išryškėjimui. Iš visų blogo elgimosi su vaikais formų didžiausios įtakos depresijos atsiradimui vaikui suaugus turėjo emocinė prievarta. Didelės įtakos depresijos simptomų išryškėjimui turėjo ir seksualinė prievarta.
B. Hankin tyrimai pabrėžia vaikus auginančių asmenų veiksmų ir elgesio su vaikais įtaką. Jis teigia, kad prievartą naudojantys, nejautrūs ir vaiko poreikius ignoruojantys asmenys gali padidinti vaiko depresijos riziką, nes vaikas susiformuoja vidinį modelį, kuris reprezentuoja jį kaip nieko vertą, o aplinkinį pasaulį - kaip pavojingą.
Iškreiptos kognityvinės schemos
Kitas procesas, siejantis vaikystėje patirtas traumas ir atsiradusią depresiją, yra kognityviniai sutrikimai, arba iškreiptos kognityvinės schemos. Schemos yra “individo praeities patirčių, kurios lemia esamą suvokimą, mąstymą ir elgesį, reprezentacijos.” Šios praeities patirtys gali būti emocinė prievarta ir nepriežiūra, dėl kurių vaikas susidaro įspūdį, kad yra nemylimas ir nenusipelnęs dėmesio bei rūpesčio. Jis gali imti manyti, kad, nesvarbu, ką individas bedarytų, pasekmės visada bus tokios pačios.
Vietoj to, kad vaikas susidarytų požiūrį, kad yra vertas meilės ir dėmesio, jis gali susiformuoti neigiamą savęs suvokimo modelį ir manyti, kad yra nieko vertas, nieko nesugebantis, bejėgis ar blogas. Pasak B. Hankin ir L. Y. Abramson, traumuoti vaikai bando suprasti ir paaiškinti, kodėl jiems teko patirti žiaurų elgesį, o šis išvadų darymo procesas gali suformuoti neigiamą kognityvinį stilių ir duoti pradžią depresijai.
Vaiku nesirūpinančių ar jį emociškai traumuojančių tėvų elgesys siunčia žinutę, kad vaikas yra nieko vertas, nes jis ar ji nepateisino lūkesčių arba yra tiesiog nevertas meilės ir dėmesio. Be to, emocinė prievarta gali būti stipriai susijusi su kognityviniu pažeidžiamumu, kuris sukelia depresiją, nes prievartą naudojantys asmenys perteikia vaikui tiesioginį ir dviprasmišką neigiamą turinį ir žinutes apie jo asmenybę. Šios žinutės gali turėti įtakos kognityvinio pažeidžiamumo formavimui, nes suaugusieji vaikui pateikia tiesioginius priežastinius paaiškinimus, pavyzdžiui, sako, kad jis yra kvailas.
Iškreiptas socialinės paramos suvokimas
Dar vienas mediatorius, kuris gali įtvirtinti neigiamų patirčių poveikį depresijai, yra iškreiptas socialinės paramos suvokimas. Socialinė parama apibrėžiama kaip “iš aplinkinių gaunama informacija, kad žmogus yra mylimas, gerbiamas, vertinamas ir juo rūpinamasi; tai komunikacijos tinklo ir abipusių įsipareigojimų dalis.” Socialinės paramos suvokimas turi didesnės įtakos depresijos simptomams nei tikrasis gaunamos paramos lygis.
Iškreipto socialinės paramos suvokimo modelis gali paaiškinti, kaip neigiami gyvenimo įvykiai, tokie kaip jau minėtos vaikystės patirtys, gali iškreipti socialinės paramos suvokimą ir išryškinti depresijos simptomus. Šis modelis rodo, kad stresas (blogas elgimasis su vaiku) gali pabloginti suvokiamos socialinės paramos prieinamumą, o tai gali sukelti psichologinių bėdų, tarp jų ir depresiją.
Vienų tyrimų metu buvo tiriamas ryšys tarp iškreipto socialinės paramos suvokimo modelio ir paauglių depresijos. Buvo analizuojamas socialinės paramos kiekis (pavyzdžiui, draugų skaičius) ir kokybė (emocinė parama ir iš aplinkinių gauta informacija bei patarimai), o ypatingas dėmesys skirtas smurtui, kurį vaikas patyrė iš abiejų tėvų. Rezultatai parodė, kad smurtas, ypač iš tėvo pusės, turėjo tiesioginių neigiamų poveikių socialinės paramos suvokimui.
Vaikystėje patirtas blogas elgesys gali sukelti depresiją, nes paaugliui atrodo, kad jis yra izoliuotas nuo socialinės paramos sistemos ir kad nesulauks palaikymo, kai jam to reikės.
Pasekmės
Vaikų depresija yra siejama su daugybe neigiamų pasekmių. Daug psichologų depresiją dėl jos paplitimo, sunkumo ir įvairių neigiamų pasekmių laiko viena rimčiausių vaikystės psichopatologijų formų. Blogas elgimasis su vaiku, ypač emocinė prievarta ir nepriežiūra, turi labai didelės įtakos depresijos atsiradimui ateityje.
Vaikystėje patirta emocinė prievarta ir nepriežiūra yra mažiausiai ištyrinėtos blogo elgesio su vaikais formos. Visgi įrodyta, kad vaikas, kuris patiria emocinę prievartą, dažnai tampa ir fizinės ir/arba seksualinės prievartos arba nepriežiūros auka. Tyrimai rodo, kad vaikų depresijos atvejams beveik visada būdinga patirta emocinė prievarta/nepriežiūra, o emocinės prievartos ir nepriežiūros įtaka depresijai yra didesnė nei seksualinės ar fizinės prievartos.
