Mažyliai greičiau išmoksta pavadinimus tų spalvų, kurios jiems patinka, ir daug lėčiau tų, kurios nepatinka. Pastebėta, kad sunkiausiai jie įsimena rudos ir pilkos pavadinimą. Antra vertus, šių spalvų nemėgimas gali būti susijęs ir su tuo, kad jos retai naudojamos gaminant vaikiškus žaislus, retai rodomos per TV ir jų yra mažai spalvotose knygelėse...
Ženevos universitete atliktas eksperimentas, kai trejų ketverių metų vaikams buvo parodytos devynios spalvotos lentelės ir jie turėjo išvardyti spalvas nuo jiems labiausiai iki mažiausiai patinkančios. Rezultatai tokie: raudona, geltona, žalia, mėlyna, ruda ir juoda. O suaugusieji mėgstamiausia spalva dažniausiai nurodo mėlyną.
Specialistų nuomone, taip yra dėl to, kad ir vaikai spalvas sieja su emocijomis, bet kitaip nei suaugusieji. Pavyzdžiui, raudona mažyliams asocijuojasi su džiaugsmu, o suaugusiesiems - su pykčiu. Beje, ikimokyklinukai paprastai atpažįsta svarbiausias spalvas - raudoną, oranžinę, geltoną, žalią, mėlyną, žydrą, violetinę.
Kai visos spalvos geltonos…
„Mano dukteriai viskas tik geltona!“ - pasiskundė trimetės Miglės mama, išgirdusi, kad jos draugės 2,5 m. mergytė jau skiria ne tik spalvas, bet ir atspalvius išvardija beveik neklysdama. Ar tai reiškia, kad ji gabesnė? „Net tie vaikai, kurie išmoksta skaityti būdami trejų metukų, nėra gabesni, nes tyrimai rodo, kad sugebėjimai vėliau išnyksta arba būna tokie patys kaip kitų vaikų, - nuramina psichologė. - Natūralu, kad vaikas klysta ir raudoną spalvą pavadina mėlyna. Svarbu jo nekritikuoti beveik iki pirmos klasės ar bent iki parengiamosios grupės. Net jei vaikas turi įgimtą sutrikimą, dėl kurio neskiria spalvų, tai ankstyvame amžiuje sunku tai suprasti, galima tik numanyti, jei jis nesiekia ryškaus žaislo“. Psichologai pastebėjo, kad dažniausiai vaikai painioja panašias spalvas - rudą ir raudoną, juodą ir rudą, tamsią žalią ir mėlyną. Pasak pašnekovės, svarbu išmokyti vaiką atskirti vieną spalvą nuo kitos, o kada išmoks jas teisingai pavadinti, ne taip ir svarbu.
„Jei jis klysta įvardydamas spalvų pavadinimus, atlikite testą, kad sužinotumėte, ar jis spalvų neskiria, ar tik pamiršta, kaip jas pavadinti, - pataria psichologė. - Sakykite: paduok man daiktą tokios spalvos, kokios yra citrinos, pomidoras, dangus... Jei paduoda teisingos spalvos daiktus, vadinasi, spalvas skiria, tiesiog jų nesugeba pavadinti“.
Mokyti ar nemokyti?
Užversti vaiką spalvų mokslais ar numoti ranka - „Ateis laikas, išmoks“, spręsti jums. Psichologė L.Kalinauskienė teigia, kad ankstyvas spalvų pažinimas padeda mokytis kitų naujų dalykų, pavyzdžiui, skaityti, skaičiuoti. Jei raidę ar skaičių susiesite su tam tikra spalva, vaikui bus lengviau ją įsiminti.
Antra vertus, susipažindinę su spalvomis, galite mokyti jų simbolikos, kaip antai: ką reiškia šviesoforo raudonas, geltonas ir žalias signalas. Pabrėždami tam tikros spalvos reikšmę, padėsite vaikui prisiminti, kas kelia pavojų. Pavyzdžiui, į juodos ir geltonos spalvos kombinaciją instinktyviai reaguojame kaip į įspėjamąjį ženklą. Pažymėkite jomis daiktus, su kuriais nenorite leisti žaisti, vietas, kurios vaikui yra pavojingos, pavyzdžiui, laiptai, rūsys.
Raudonas kaip pomidoras
Kuo daugiau spalvų savo aplinkoje vaikas matys, tuo greičiau pradės jas skirti. Labai svarbu, kad kambarys nebūtų „sterilus“ - balti tapetai, balti baldai, baltas kilimas... „Vaikui reikia spalvų magijos, - sako psichologė L.Kalinauskienė. - Spalvoti daiktai išsiskiria iš aplinkos, vaikas į juos labiau atkreipia dėmesį. Nespalvoti mediniai žaislai dabar labai populiarūs tarp tėvelių. Žinoma, gerai, kad vaikas turi įvairių faktūrų žaislų - plastmasinių, medinių, medžiaginių. Tai svarbu pojūčiams lavinti, bet taip pat labai svarbu, kad turėtų įvairių spalvų žaislų. Nespalvoti žaislai vaikui nuobodūs“.
Taigi, jei norite padėti vaikui mokytis spalvų, mokykite asociacijų principu, kaip antai: geltona - bananas, citrina, saulė; raudona - obuolys, pomidoras, žalia - žirnis, žolė, lapas; pilka – dramblys; ruda - meška, medžio kamienas, šokoladas. Nepamirškite, kad vaikai greičiausiai įsimena tuos dalykus, kurių mokomasi pasitelkiant iškart keletą pojūčių - matyti, uosti, skanauti... Pavyzdžiui, sakykite „rudas šokoladas“ ir duokite pauostyti bei paragauti. Mokytis spalvų padeda ir kvepiantys flomasteriai - raudonas kvepia braškėmis, geltonas - bananais...
13 spalvotų siūlymų, kaip išmokti pažinti spalvas:
1. Statykite spalvotų kaladėlių pilis. Prašykite vaiko, kad paduotų žalios spalvos kaladėlę žaliam bokštui statyti ir t. t. Jei paduoda ne tos spalvos, kokios prašėte, paaiškinkite vaikui, kokia yra žalia, ją lygindami su kitos spalvos kaladėle. Kai baigsite žaidimą, padiktuokite naujas kaladėlių tvarkymo taisykles, pavyzdžiui, „pirmiausia į dėžę surinksime raudonas, paskui mėlynas kaladėles...“
2. Spalvų seklys. Ruošiatės eiti pasivaikščioti? Nuspalvinkite vaikštynes! Susitarkite su vaiku, kokios spalvos vaikščiodami ieškosite. Pavyzdžiui, jei nusprendžiate, kad dienos spalva - geltona, išėję į lauką dairykitės geltonų daiktų: automobilių, namų, šios spalvos drabužiais vilkinčių žmonių... Kitą dieną ieškokite kitos spalvos. Arba galite paskelbti, pavyzdžiui, kad šiandien yra raudonos spalvos diena. Apsivilkite šios spalvos drabužius, parduotuvėje ieškokite tik raudonų daržovių ir vaisių...
3. Atspėk, ką matau! Šį žaidimą galima žaisti ir namie, ir lauke. Sakykite vaikui: „Aš pastebėjau kažką, kas yra raudonos spalvos, atspėk, kas tai...“
4. Jei namie turite pakankamai spalvotų lėkštučių ir puodelių, leiskite vaikui pačiam pasirinkti, iš kokios spalvos lėkštutės jis nori valgyti sriubą, iš kokios spalvos puodelio norėtų gerti sultis. Arba liepkite pasirinkti puodelį, kuris būtų tokios pat spalvos kaip lėkštutė.
5. Leiskite vaikui pagal spalvas surūšiuoti skalbinius.
6. Linksma mankštelė. Vaikas tegul atsistoja, o jūs sakykite, ką jis turi daryti, pavyzdžiui, „Jei turi mėlyną spalvą (arba mėlynos spalvos drabužėlį), paliesk koją, jei turi raudoną spalvą, pašokinėk, jei turi rudą spalvą, atsitūpk“.
7. Turėkite daug spalvotų kaladėlių arba sagų. Paprašykite, kad spalvotą kaladėlę vaikas uždėtų ant tos pačios spalvos lapo popieriaus.
8. Mokyti grupuoti spalvas paprasta, jei turite daug spalvotų flomasterių su spalvotomis „kepurėlėmis“. Paprašykite, kad vaikas uždėtų flomasteriams kepurėles ir paaiškinkite: „Kad geltona būtų su geltona, raudona su raudona“ ir pan.
9. Puikus būdas susipažinti su spalvomis yra spalvotos aplikacijos. Iš spalvoto popieriaus iškirpkite įvairių spalvų juostelių: žalių, geltonų, raudonų... Paprašykite, kad raudonas ir geltonas juosteles ant balto popieriaus lapo vaikas klijuotų vieną po kitos, t. y. raudona-geltona-raudona...
10. Baltame popieriaus lape nupieškite keletą skirtingų figūrų, pavyzdžiui, keturkampių ir apskritimų. Paskui iš spalvoto popieriaus iškirpkite geltonų ir žalių trikampių. Sakykite vaikui: „Kur nupiešiau kvadratą, tu priklijuok geltoną trikampį, o kur nupiešiau apskritimą - žalią trikampį“.
11. „Klijuojame vaivorykštę!“ Iškirpkite septynias spalvotas juosteles: raudoną, geltoną, žydrą, žalią, violetinę, oranžinę ir rausvą. Perkirpkite jas pusiau. Baltame popieriaus lape nupieškite vaivorykštės kontūrus. Vieną juostelės puselę priklijuokite jūs, o kur priklijuoti kitas puseles, turi surasti pats vaikas.
12. Mokykite maišyti spalvas, parodykite, kaip išgaunami nauji atspalviai. Nusipirkite dažų, skirtų piešti rankomis. Vieną delną ištepkite raudonais, kitą - mėlynais dažais. Tegul vaikas patrina delnus vieną į kitą ir prispaudžia delniukus prie balto popieriaus lapo. Kokia spalva išėjo?
13. Prisišaldykite spalvotų ledukų. Išimkite juos iš šaldiklio, sudėkite į skaidraus stiklo indą ir stebėkite, kaip maišosi spalvos, kai gabalėliai pradeda tirpti...
