To žmogaus gal ir nebėra tarp mūsų, o jo parašyti žodžiai dar kartą linki laimės… Tad nepamirškime atvirukų. Nuoširdūs, malonūs žodžiai dažnai brangesni už dovaną.
Užmaršaus brito galvoje gimė puiki mintis
Beje, atvirukai dar gana „jauni“. Jiems nėra nei 170 metų. Ir „gimė“ jie 1843 metų gruodį Didžiojoje Britanijoje. Juos sumanė knygų leidėjas Henris Kolis (Henry Cole). Tik paskutinę savaitę jis pastebėjo: iki Kalėdų liko kelios dienos, o sveikinimų laiškai – dar neišsiųsti.
Nespės visiems parašyti. Tada H. Kolis paprašė dailininko Džono Horslėjaus (John Horsley), kad šis nupieštų kalėdinį sveikinimą.
Dailininkas nupiešė šeimą, susėdusią prie šventinio stalo ir užrašė Linksmų šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų. H. Kolis išspausdino atvirukų daugiau, nei jam reikėjo, todėl atliekamus pardavė. Ir žmonės mielai pirko. Jie buvo brangūs – kainavo visą šilingą.
Nustebink artimuosius ir draugus
Gal ir jūs norite pasidaryti įdomų, savo širdies balsu išrašytą atviruką? Nesunku nustebinti draugus originaliomis, dar niekur nematytomis spalvingomis miniatiūromis.
Žinoma, dabar augalų neprisidžiovinsite, bet gal turite susidžiovinę kokį žiedelį knygoje, gal esate prisiskynę paprastų lauko smilgų, kitų gėlių ar žolelių ir sudėję į vazas?
Atvirukams tinka ir visžaliai augalai. Jie suteiks vasaros šviežumo, šilumos. Kazokinis kadagys, viržio šakelė, smulkios nesuskaičiuojamų žalios spalvos atspalvių samanos ar džiovinta rasakila labai gerai išlaiko natūralią spalvą.
Mėlynos spalvos yra sausas rugiagėlės, vėdryno, astros žiedlapis. Raudoniu vilioja išdžiūvę tulpių, rožių žiedai. Tik jie dideli, atvirukams netinka. Reikės sumažinti, apkirpyti. Prie kitų augalų galima glausti rausvus astilbės, snapučio žiedus. Tikras lobis – laukinių našlaičių, vaistinės ramunėlės, žemuogės, baltažiedės ir geltonžiedės plukių ar paprastojo putino žiedeliai. Jų nereikia karpyti, tinka natūralaus dydžio.
Kompoziciją pagyvina patys ploniausi, įvairiausių formų vynuogių ūseliai. Storesnis žolės stiebas ar javo šiaudas sveikinimo primena žvakutę. Maža tujos šakelė gali virsti Kalėdų eglute.
Ypač patrauklūs vasarą saulėje džiovinti auksu spindintys ruginiai šiaudai. Prieš klijuojant šiaudą reikia išmirkyti vandenyje, išilgai perpjauti ir karštu lygintuvu ištiesinti. Žvakutės atvaizdui sukurti tinka ir tamsesnės spalvos žiedlapis, o liepsnos liežuvėliui – šviesesnis. Didelius gėlių žiedlapius teks plonomis žirklutėmis apkirpti arba iš jų iškirpti kelis mažus lapelius.
Iš storo balto ar spalvoto popieriaus išsikirpkite norimos formos atviruką (tokio dydžio, kad tilptų į voką). Ant stalo išsidėliokite gėlių žiedlapius, smilgas bei visa kita, ką turite, ir pabandykite sukurti savito grožio miniatiūrą. Jei mokate ir norite, nupieškite kokį nors vaizdelį, o ant jo ar šalia sudėliokite augalų kompoziciją.
Kai kompoziciją apgalvosite, džiovintas gėlytes, smilgas, lapelius patepkite klijais. Tik svarbu, kad jų nebūtų per mažai (kitaip ne visas augalas prisiklijuos) ir ne per daug (ištrykš per kraštus ir suteps atviruką). Ir žinoma, nepamirškite užrašyti linkėjimų.
