Šokolado kambaryje rusens židinys, degs žvakės, ilsėsis šuo, bus patiekta gurmaniškų patiekalų. Tiek šie smulkučiai, kruopštaus kūrėjų darbo pareikalavę daiktai, tiek kambario sienos, baldai, sietynai, senovinis laikrodis, paveikslai, komoda bus pagaminti iš trijų rūšių – baltojo, juodojo ir pieninio šokolado.
Idėjos autorius – verslininkas Algimantas Jablonskas. Sumanymo išpildytoja – šokolado skulptorė Elena Kliment.
Pasak „AJ šokolado“ savininko A. Jablonsko, kūrinys, gimęs iš saldžiosios masės, gyvuoja tol, kol pagrindinė valgomoji medžiaga pabalsta. Tuomet jį, kaip ir kitus meno darbus, reikia restauruoti.
„Kambarys turi kvapą! Juk viskas pagaminta iš tikro, be jokių priedų šokolado“, - sakė verslininkas.
Iš šokolado kurti įdomu, nes medžiaga yra valdoma, skleidžia malonų aromatą. Gaminant iš gardėsiu vadinamo produkto, svarbi jo temperatūra. Idealiausia yra kai ji siekia 35 – 40 laipsnių, nes šiltesnis šokoladas greitai tirpsta, praranda formą. Atvėsusi saldi masė kietėja, iš jos nebeįmanoma nieko suformuoti.
Anot „AJ šokoladas“ savininko ir daugelio saldžių idėjų autoriaus, panašus, tik kiek mažesnis ir paprastesnis, šokolado kambarys buvo eksponuotas Karaliaučiuje ir Vilniuje. Tačiau tuomet saldžiuoju šedevru tebuvo galima pasigrožėti maždaug dvi savaites.
„Jei galima taip sakyti – pirmasis šokolado kambarys, pristatytas Vilniuje, tebuvo kuklus mūsų bandymas. Kiek patobulintą jį nuvežėme į kaimyninę šalį. Na, o šįsyk pristatysime tikrą meno kūrinį“, - sakė A. Jablonskas.
Lietuvoje šokoladas mene bene pirmą kartą buvo panaudotos 1995 m. Eglei Rakauskaitei realizavus kūrinį „Šokoladiniai nukryžiuotieji“.
