Patarimai, kaip sudaiginti sėklas ir kur jas naudoti

Ankstyvą pavasarį norėdamos vitaminingų daržovių, šeimininkės ieško svogūnų, kad galėtų užsiauginti jų laiškų, salotų, krapų, pipirnių ir kitų žalumyninių daržovių sėklų. Tačiau gana greitas ir nesudėtingas būdas mėgautis ankstyvomis ir vertingomis daržovėmis – mikrožalumynų auginimas.

Kas tai?

Mikrožalumynai labai populiarūs Europoje, o mūsų šalyje tik pastaruoju metu pradedami dažniau auginti. Tai nėra nauja žalumynų ar daržovių rūšis. Tai tie patys augalai, kuriuos auginame darže – žirniai, burokėliai, ridikėliai, kopūstai ir t.t. Tiesiog jie maistui vartojami jauni, kai turi vieną du tikruosius lapelius.

Kuo naudingi?

Juose daug vitaminų, antioksidantų, mineralinių medžiagų (geležies, kalcio, magnio, kalio ir kt.) ir chlorofilo. Jie gausūs karotinoidų ir vitamino C, neutralizuojančių laisvuosius radikalus. Tai natūralus maistas, kurį puikiai įsisavina organizmas.

Mikrožalumynai turi daugiau biologiškai aktyvių medžiagų negu sėklos ar subrendęs augalas. Jie pasižymi didele maistine verte, stiprina sveikatą, skatina virškinimą, medžiagų apykaitą ir aktyvina viso organizmo veiklą.

Žmonės, dažnai skanaujantys tokių žalumynų, pasižymi geresniu darbingumu, didesne ištverme. Sunku rasti analogišką produktą, tad per dieną suvalgykime 30 g mikrožalumynų ir organizmą aprūpinsime reikiamu vitaminų ir mikroelementų kiekiu.

Kaip vartojami?

Maistui vartojama antžeminė augalų dalis, t.y. daigeliai. Geriausia juos vartoti šviežius. O įdėjus į polietileninius maišelius galima laikyti kelias dienas ir šaldytuve. Mikrožalumynais gardinamos salotos, jų dedama ant sumuštinių, į sriubas, troškinius, garnyrus.

Jaunais lapeliais puošiami valgiai, net desertai. Jie puošia ir pagyvina kiekvieną stalą. Kiekviena mikrožalumynų rūšis pasižymi originaliu skoniu ir išvaizda. Sėjamųjų gražgarsčių lapelių skonis primena sėjamųjų pipirnių, garstyčių ir riešutų mišinį.

Ridikėlių lapeliai – maloniai deginančio skonio, vakaručių, pipirnių – aitriai pikantiški, burnočių – aitroki, saldūs. Lapinių kopūstų lapeliai švelnūs, kvapiųjų bazilikų – saldaus citrininio skonio.

Balandūnės vartojamos kaip špinatai: lapai švelnūs, neturi ryškaus nei skonio, nei kvapo. Kai kurie mikrožalumynai turi jau užaugusioms daržovėms būdingą skonį ir kvapą, ypač brokoliai, burokėliai, žirniai.

Kaip užsiauginti?

Būtina šviesa, šiluma, purus ir derlingas substratas. Juos galime auginti specialiose daigyklose ar negiliose polimerinėse dėžutėse. Sėkloms daiginti naudokime universalų durpių substratą, skirtą sėjai ir daigams auginti. Substratą gerai sudrėkinkime ir priberkime jo į dėžutes, kuriose auginsime mikrožalumynus. Lengvai suspauskime.

Pakrikai sėkime sėklas ir lengvai jas prispauskime. Po to vėl sudrėkinkime paviršių per labai smulkų sietelį. Stambesnes sėklas užberkime 3–5 mm substrato ar smėlio sluoksniu. Po sėjos uždenkime dėžutes (daigyklas) agroplėvele ar filtriniu popieriumi.

Kai tik pasirodys šaknelės, agroplėvelę nuimkime. Auginimo metu palaikykime pastovią šilumą ir nuolat per smulkų sietelį drėkinkime augalus. Kai jų aukštis pasieks 3–8 cm (nelygu daržovės rūšis), juos kirpkime žirklėmis truputį aukščiau substrato, kuriame jie augo.

Sparčiai augantiems mikrožalumynams galime naudoti negilias polimerines dėžutes (nuo sausainių ar pan.). Išklokime jas vata, gerai sudrėkinkime ir paberkime pipirnių ar lapinių ridikėlių sėklų. Uždenkime popieriaus ar folijos gabalėliu. Kai pasirodys šaknelės, nudenkime. Stebėkime, kad vata nuolat būtų drėgna.

Mangoldų, burokėlių, petražolių sėklas patariama vieną parą prieš sėją pamirkyti vandenyje. Tada jos vienodžiau ir greičiau sudygs.

Ką galima auginti kaip mikrožalumynus?

Kaip jau minėjau, tai ir įprastos daržovės, ir prieskoniniai augalai. Jų sąrašas ilgas: agurklės, balandūnės, burnočiai, gražgarstės, įvairūs bazilikai, burokėliai, brokoliai, kalendros, įvairūs kopūstai, lapiniai burokėliai (mangoldai), pipirnės, kaliaropės, ridikėliai, žirniai, vakarutės, petražolės, portulakos, rėžiukai, saulėgrąžos, japoninės ir špinatinės garstyčios, linai, sultenės.

•Blakinių kalendrų sėklos dažniausiai vartojamos kaip prieskonis. Tačiau žiemą iš sėklų auginami daigai tinka ne tik maistui puošti, bet ir jam pagardinti.

•Krūminių perilių lapai itin dekoratyvūs: karpyti, tankūs, violetiniai, rausvi, tamsiai žali ar margi. Jos gali būti auginamos ir kaip mikrožalumynai, ir kaip prieskoniniai augalai, ir kaip darželio puošmenos. Perilių sėklos taip pat valgomos.

•Agurklės – ir sodo puošmena, ir skanėstas. Žiedai dekoratyvūs, o visas augalas dvelkia agurkais. Agurklėmis galima skaninti patiekalus vietoj agurkų.

•Gražgarsčių sėklos prieskoninės, o šviežius lapus galima nuolat skinti ir jais skaninti maistą.

•Lapiniai kopūstai nėra labai paplitę. Tai dvimečiai augalai, juos galime auginti ir darže, ir gėlyne, arba kaip mikrožalumynus.

•Nuo seno burnočiai auginami kaip vaistiniai augalai, be to, jie labai dekoratyvūs. Gražūs ir gėlyne, tinka puokštėms, o vertingiausi yra jų jauni lapeliai.

•Bazilikus galime auginti ir kaip prieskoninius augalus darže, ir kaip mikrožalumynus. Bazilikai ‘Sweet Genovese‘ leidžia žalius lapelius, o ‘Dark Opal‘ – tamsiai raudonus.

•Rėžiukai – daugiamečiai augalai. Tai vieni prieskoninių augalų, tačiau mažais jų žalumynais pagardinsime salotas.

•Balandūnes galime auginti darže, jos papuoš jį raudonais lapeliais, jauni jie – labai naudingi.

•Paprastosios sultenės – vienmečiai prieskoniniai augalai, o juose vitaminų daugiau negu salotose. Puikiai tinka auginti ir kaip mikrožalumynus, ir kaip prieskoninį augalą darže.

•Visiems žinoma, kad burokėliai, mangoldai, brokoliai, žirniai yra daržo augalai, tačiau juos puikiai galime auginti ir vartoti kaip mikrožalumynus.

Kuo vertingi?

Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų fiziologijos laboratorijos stikliniame šiltnamyje auginta 21 mikrožalumynų rūšis ar veislė ir įvertinta šių augalų maistinė kokybė. Mažieji žalumynai auginti polimerinėse dėžutėse, pribertose durpių substrato.

Nustatytas antocianų, askorbo rūgšties, fenolių, tokoferolių, karotinoidų, bendras angliavandenių kiekis žaliojoje augalų masėje.
Antocianai – tai augalų ląstelių pigmentai, kurių įvairiuose augaluose rasta apie 100. Tirtuose mikrožalumynuose daugiausia antocianų turėjo sėjamieji žirniai. Sėjamosios petražolės, krūminės perilės, vaistinės agurklės taip pat sukaupė nemažai antocianų.

Vitaminas C (askorbo rūgštis) organizme veikia kaip antioksidantas, apsaugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų žalos. Askorbo rūgšties daugiausia kaupė vaistinės agurklės ir kininiai kopūstai. Šiek tiek mažiau jo turėjo sėjamieji žirniai, krūminės perilės, kvapieji bazilikai žaliais lapeliais.

Fenoliai – tai gamtoje dažniausiai sutinkami antioksidantai. Šios medžiagos suteikia augalams būdingą spalvą, kvapą, reguliuoja jų augimą. Tirtuose mikrožalumynuose daugiausia fenolių kaupė kvapieji bazilikai raudonais lapeliais, ridikėliai ‘Sangria’. Šiek tiek mažiau jų buvo brokolių, sėjamųjų žirnių, krūminių perilių lapeliuose.

Vitaminas E yra vienas svarbiausių riebaluose tirpių antioksidantų. Jis apsaugo ląstelių membranas nuo kenksmingo laisvųjų radikalų poveikio. Pats aktyviausias, labiausias ištirtas ir žinomas yra alfa tokoferolis, dažniausiai vadinamas vitaminu E. Daugiausia jo turėjo bazilikai (ypač žaliais lapeliais), kaliaropės, brokoliai, vaistinės agurklės, krūminės perilės.

Augalų pigmentai karotinoidai (t.y. geltoni, oranžiniai, raudoni biologiškai aktyvūs pigmentai) turi antioksidantinių savybių. Mikrožalumynai daugiausia kaupia alfa karoteno. Didžiausiais šio junginio kiekiais išsiskyrė sėjamieji žirniai, brokoliai, kininiai kopūstai, ridikėliai ‘Sangria‘.

Beta karotenas yra riebaluose tirpus junginys, apsaugantis ląstelių membranas nuo laisvųjų radikalų. Nemažu šio karoteno kiekiu išsiskyrė bazilikai žaliais ir raudonais lapeliais bei sėjamosios gražgarstės. Akims ypač svarbaus karotinoido liuteino, saugančio nuo kataraktos, daugiausia sukaupė sėjamieji žirniai ir krūminės perilės.

Angliavandeniai augaluose susidaro fotosintezės metu. Būtent augalinis maistas – vaisiai, daržovės – pagrindinis angliavandenių šaltinis. Iš tirtų mikrožalumynų daugiausia bendrų angliavandenių sukaupė kininiai kopūstai. Daugiau angliavandenių dėl didesnio fruktozės kiekio kaupė daržinės balandūnės, sėjamosios petražolės, sėjamieji žirniai. Sėjamosios gražgarstės ir sėjamieji žirniai išsiskyrė didesniu kitų angliavandenių kiekiu.

Taigi, mikrožalumynų rūšys ir veislės pasižymi skirtingomis išorinėmis savybėmis, jų maistinė kokybė taip pat yra nevienoda, todėl pasisėti ir paragauti, laukiant tikrojo derliaus, jų reikėtų kuo įvairesnių ir kuo daugiau.

Kaip greitai užauga?

Mikrožalumynų augimo trukmė priklauso nuo aplinkos sąlygų, auginimo laikotarpio ir daržovių rūšies. Greičiausiai auga pipirnės, jas maistui vartoti galima praėjus penkioms dienoms po sėjos. Garstyčių, kininių kopūstų, lapinių ridikėlių, žirnių skanausime po 7–9 dienų. Šiek tiek ilgiau auga agurklės, burokėliai, kaliaropės, lapiniai kopūstai – 11–15 dienų. Ilgiausiai – 15–20 dienų – auga burnočiai, perilės, petražolės, bazilikai.