Moksliškai augalų poveikis vieni kitiems vadinamas alelopatija. Ji aiškinama tuo, kad augalai išskiria tam tikras chemines medžiagas, kurios trikdo ar visiškai stabdo kai kurių augalų augimą. Pavyzdžiui, tokiu principu veikia antibiotikai.
Pasirodo, daržovės gali viena kitai padėti apsisaugoti nuo kenkėjų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad, tinkamai parinkus daržovėms kaimynus, iš to paties ploto galima tikėtis kur kas gausesnio daržo gėrybių derliaus.
Sėjant daržoves, kaip ir kitus augalus, būtina tinkamai juos suderinti, kad kaimynystėje nepasodintume augalų – antagonistų. Tai ypač svarbu auginant kultūrinius augalus. Kiekvienas augalas turi silpniau ar stipriau išreikštas alelopatines savybes. Alelopatiškai aktyvūs augalai tarpusavyje blogiau sugyvena, vieni kitus blogai veikia ir mažesniuose plotuose pastebimas „vonios“ efektas, kai ploto viduryje augalai yra silpnesni, mažesnės masės, negu pasėlio pakraščiuose. Taigi labai svarbu, kad greta augtų augalai, kurie tarpusavyje gerai „sugyvena“.
Nepageidaujami kaimynai
Pomidorai nekenčia bulvių, kopūstų, ridikėlių, pupų, žirnių bei pankolių.
Agurkai nemėgsta, kai šalia auga bulvės ir pomidorai.
Svogūnai negali pakęsti greta esančių žirnių bei pupelių.
Šalia česnakų nesodinkite žirnių, pupelių bei kopūstų.
Morkos nenori, kad kaimynystėje būtų bulvių, burokėlių, krapų, kopūstinių daržovių.
Burokėliai nepakenčia, kai jiems tenka augti šalia bulvių, česnakų, špinatų.
Pupelės praranda savo žavesį, kai šalia smirdi svogūnai, česnakai, auga burokėliai, pankoliai bei kopūstinės daržovės.
Žirniai – neišrankūs. Jie tik nori, jog greta nebūtų svogūnų ir česnakų.
Gūžiniai ir žiediniai kopūstai nemėgsta, kai kaimynai – pomidorai, ridikėliai ir morkos.
Ridikėliai nenori augti, kai netoliese lapoja pomidorai ir kopūstai.
Nežinia kodėl, bet pomidorų nemėgsta ir krapai.
Salierai negali pakęsti šalia esančių pupų ir bulvių.
Gydantys kaimynai
Pomidorus ir agurkus nuo lapgraužių ir erkių saugo ridikėliai. Svogūnai ir česnakai neleidžia plisti pomidorų grybinėms infekcijoms, agurkų bakteriozėms.
Bulves nuo kolorado vabalų saugo tarp jų pasodinti česnakai ir pupelės. Sprakšių bus mažiau, jei 3–4 metus lauko pakraščiuose pasėsime pupų. Bulvės neserga fuzarioze ir fomoze, kai šalia lauko auga nasturtos ir vienmečiai flioksai. Nematodus atbaido serenčiai.
Porai atbaidys morkines muses, o svogūnai apsaugos morkas nuo morkinių musių, blakučių, amarų. Morkos saugos svogūnus nuo svogūninių musių, kandžių ar svogūninių paslėptastraublių.
Kai tarp kopūstų auga medetkos, jie neserga šaknų puviniu. Nuo graužiančių lervų, amarų gelbsti šalia pasodinti serenčiai, nasturtos, tarpuose pasėtos bitkrėslės.
Jei po serbentų krūmais pasodinsite svogūnų ar česnakų, apsaugosite uogas nuo pumpurų erkių.
Įvairių augalų kenkėjų sumažės pasisėjus mėtų.
Ramunėlės privilioja į sodybą daugybę naudingųjų vabzdžių – augalų žiedų apdulkintojų.
Rūgštynės, pasėtos prie avietyno, neleis plisti aviečių šaknims.
Svogūnai, augdami šalia ridikėlių ir ridikų, sumažina netikrosios miltligės ir kekerinio puvinio grėsmę. Nematodus nuo svogūnų ir česnakų veja šalia augančios medetkos ar trūkažolės.
Šalia svogūnų puikiai jaučiasi ir burokėliai, bet šalia pastarųjų česnakai, bulvės, vijoklinės pupelės, špinatai augs prasčiau. Draugiškai šalia burokėlių auga žemaūgės pupelės, porai, kaliaropės, žirniai, salotos, salierai, agurkai, ridikėliai.
Porai gerai auga šalia salotų, salierų, morkų, puikiai jaučiasi tarp braškių, šalia serbentų krūmų.
Į braškes ar žemuoges įsodinti česnakai ar svogūnai apsaugos nuo žemuoginio pilkojo puvinio, vaistinės medetkos, trūkažolės – nuo kenkėjų, petražolės atbaidys sraiges.
Nepamirškite sėjomainos
Ir dar vienas svarbus patarimas pradedantiems daržininkams: prieš sėdami daržoves prisiminkite, kokios daržovės tame plote augo pernai. Toje pačioje vietoje tų pačių daržovių sėti neverta, derliui tas tikrai ne į naudą.
Kita vertus, keisti daržovių vietą irgi reikia pagal taisykles.
Kopūstai
Negalima sodinti kopūstų ir kitų kryžmažiedžių (ridikėlių, ridikų) dažniau nei kas dvejus – trejus metus. Baltagūžius kopūstus geriausia sodinti po bulvių, pomidorų, svogūnų. Galima sodinti po pupelių, žirnelių, morkų ir burokų.
Bulvės
Tinkamiausi pirmtakai bulvėms – kopūstai ir įvairūs šakniagumbiai, netinkami – pomidorai, nes jie turi daug bendrų kenkėjų ir ligų sukėlėjų. Vienoje vietoje auginti bulves patartina ne ilgiau nei trejus metus iš eilės.
Agurkai
Agurkams kasmet reikėtų paieškoti naujos vietos. Geriausiai jie auga po žiedinių kopūstų ir po ankstyvųjų baltagūžių kopūstų. Galima sėti ir po pomidorų, bulvių, žirnelių ir burokų.
Pomidorai
Pomidorų negalima auginti po bulvių, nes, kaip minėta, jų ligos ir kenkėjai – tie patys. Puikūs pomidorų pirmtakai – žiediniai ir ankstyvieji baltagūžiai kopūstai, moliūginių šeimos ir ankštiniai augalai, galimi variantai – šakniagumbiai ir svogūnai.
Beje, jei kasmet toje pačioje vietoje auginsite pomidorus, žemė pasidarys rūgšti. Todėl kiekvieną rudenį suvarpius dirvą, reikia paberti nedidelį kiekį gesintų kalkių (nuo 50 iki 100 g vienam kvadratiniam metrui), nes pomidorai geriau auga dirvoje su neutraliu rūgštingumu (pH 6,5–7).
Burokėliai
Burokėlius toje pačioje vietoje patartina auginti tik kas trejus–ketverius metus. Jie gerai auga po agurkų, aguročių, patisonų, ankstyvųjų kopūstų, pomidorų, ankstyvųjų bulvių, ankštinių. Nepatartina sėti po balandinių šeimos augalų (špinatų, lapinių burokėlių).
Svogūnai
Svogūnus toje pačioje vietoje galima sodinti tik trejus–ketverius metus iš eilės. Geriausi jų pirmtakai – augalai, tręšti dideliu kiekiu organinių trąšų, taip pat agurkai, aguročiai, moliūgai, pomidorai, bulvės. Kietoje molingoje svogūnai neduos gausaus derliaus, jiems labiau tinka lengva, puri dirva, daug saulės.
Česnakai
Česnakus auginti toje pačioje vietoje galima ne ilgiau nei pora metų, antraip greičiausiai užsiveis žemuoginių stiebinių nematodų. Česnakus geriausia sodinti po agurkų, ankstyvųjų bulvių, ankstyvųjų kopūstų ir kitų ankstyvųjų daržovių (išskyrus svogūninių šeimą).
Morkos
Morkos sėjamos po ankstyvųjų kopūstų, žalumynų (išskyrus salotas), galima sėti po pomidorų ir žirnelių.
Baklažanai
Baklažanai geriausiai augs žemėje, kurioje prieš augo agurkai, svogūnai, ankstyvieji kopūstai, daugiametės žolės. Negalima sėti baklažanų ten, kur pernai auginote bulves, pomidorus, dumplūnes, taip pat paprikas ir baklažanus.
Žemuogės
Žemuogėms tinkamiausia žemė, kurioje prieš tai augo ridikėliai, salotos, špinatai, krapai, žirneliai, pupelės, garstyčios, ridikai, petražolės, pašarinės ropės, morkos, svogūnai, česnakai, salierai, taip pat gėlės (tulpės, narcizai, medetkos). Jei žemė ne itin gera, žemuoges geriausia sodinti po garstyčių, facelijų (tai medingi, bitėms naudingi augalai). Netinka sodinti po bulvių, pomidorų ir kitų bulvinių šeimos augalų, taip pat – po agurkų. Po jų žemuoges galima sodinti tik po trejų–ketverių metų.
Braškės
Braškes gerai sodinti po ridikėlių, pupelių, garstyčių, ridikų, žirnelių, petražolių, česnakų. Negerai braškėms, jei prieš tai lysvėje augo bulvės, pomidorai ir agurkai. Negalima sodinti braškių po graižažiedžių (saulėgrąžos, bulvinės saulėgrąžos) ir po visų vėdryninių augalų.
Jei yra vietos, skirkite bent nedidelį plotelį žolėms žaliosioms trąšoms – dobilams, liucernai ir kt. Tada žemė pailsės, pasisems jėgų auginti daržovėms.