Ji sėjo vilnamedį iš paprasto pirktų sėklų pakelio dėl to, kad būtų įdomiau gyventi: juk kai ko nors lauki, gyvenimas smagesnis.
Balti ir pūkuoti
Kovo mėnesį į nedidelį vazonėlį Linos pasėtas vilnamedis ilgai nesibrangino – greitai išdygo ir gana sparčiai pradėjo stiebtis į viršų, stiebą vis papuošdamas karpytais kiek pūkuotais lapeliais. Priminsime, kad vilnamedis (Gossypium) – dedešvinių (Malvaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso medžiai, krūmai ir žolės.
Iš šių augalų gaunamas pluoštas arba pūkai vadinami medvilne. Be to, iš vilnamedžių gaminamas aliejus, medus, kuras, citrinų rūgštis, statybinės medžiagos, taip pat popierius, fotojuostelės, pinigai, vata ir parakas. Jau nekalbant apie tai, kad medvilnė gali virsti batistu, kartūnu, satinu, drobe, flanele ir marle.
Vilnamedžiai giminingi kinrožėms, nes priklauso tai pačiai dedešvinių augalų šeimai, o gentyje jų yra apie 40 rūšių. Natūraliai vilnamedžiai auga Afrikoje, Amerikoje, Australijoje ir Azijoje, atogrąžų ir paatogrąžių srityse.
Kultūrinės rūšys, auginamos dėl medvilnės, yra kelios, o Alytuje panašu, kad palangę papuošė žolinis vilnamedis (Gossypium herbaceum). Jo šeimininkė nieko pernelyg nesitikėjo, perdirbimo tikslų neturėjo, bet tų nuostabių dėžučių, pratrūkstančių baltos vatos debesėliu, nekantriai laukė. Ir sulaukė. Jos vilnamedis vasaros viduryje pasipuošė geltonais kvapiais, vėliau ne kartą spalvą keitusiais žiedais, po to žaliais tarsi pumpurėliai kokonais, kurie dabar vienas po kito plyšta ir dovanoja baltą vatą.
Išbandžiusieji auginti šį augalą gali nustebti, kad Linos vilnamedis toks nekantrus, mat yra pastebėta – dažniausiai pavasarį pasėti augalai dėžutes praveria tik prieš Kalėdas. Šis, matyt, nujautė, kad yra labai laukiamas, ir paskubėjo. Taigi dabar ant palangės švyti tikra medvilnė, o ir visas augalas dekoratyviai atrodo. Lina agituoja, kad vilnamedį auginti verta. Pastangos minimalios, o rezultatas gražus.
Reikia žinoti kaprizus
Pavarčius specializuotą literatūrą paaiškėja, kad tik mėgėja gėlių augintoja save laikanti mūsų pašnekovė intuityviai atspėjo vilnamedžio poreikius ir sulaukė derliaus, nes augalas su kaprizais. Vilnamedžiui reikia daug šviesos, šilumos ir tinkamos drėgmės – visko, ko jis turi gimtinėje, mat yra kilęs iš Indijos ir Pakistano.
Ir ne tik auginant ant palangės – laukuose jį irgi auginti nėra lengva. Truputį pašals, gaus per daug vėjo – gero derliaus nelauk. Trūks trąšų, užpuls kenkėjai – sudie baltiems debesėliams.
Aišku ir tai, kad kultūriniai augalai atrodo vešlesni ir solidesni, nei auginami ant palangių kaip egzotika. Šiuolaikiniai vilnamedžiai – tai vešlūs, labai lapuoti krūmai (0,5–3 m), kurių lapai savo forma primena vynuogių ar klevo lapus.
Vis daugiau ant jų sulaukiama ir stebuklingų dėžučių, pilnų balto, puraus pluošto. Karštu, giedru oru, auginant derlingoje dirvoje, gerai laistant ir rūpestingai prižiūrint, iš hektaro galima surinkti iki 400 kg medvilnės. O JAV buvo pasiektas rekordas – 625 kg /ha.
Bet grįžkime į Alytų prie palangės vilnamedžio poreikių. Svarbiausia jo neperlaistyti, o retsykiais dar ir patręšti trąšomis, anot Linos, skirtomis balkoninėms gėlėms. Laistyti reikia gausiai, bet retokai.
Iš lėkštelės po vazonu būtina išpilti vandens perteklių, nes užmirkimas jam – mirtis. Vasarą jį galima išnešti į nuo vėjų apsaugotą saulėtą vietą lauke ar balkone. Saulė ir šiluma šį augalą džiugina. Tačiau orams pravėsus vilnamedis turi sugrįžti į kambarį.
Šie daugiamečiai sumedėję augalai plantacijose dažniausiai auginami tik metus, nes tuomet gausiausias derlius. Lina savo vilnamedžio ketina neatsisakyti ir žiemą, jei tik gražiai ir sveikai atrodys.
Nežinia ar pavyks, mat žiemojimo vietos temperatūra turėtų būti vėsesnė, nei įprastai būna kambaryje su centriniu šildymu. Per šiltoje patalpoje vilnamedis ir žiemą intensyviai auga, tad dėl šviesos trūkumo ūgliai ištįsta, augalas gali net išvirsti. Tokius išstypusius ūglius geriausiai išgenėti, o augalui leisti augti tik pavasarį, jį išnešus į lauką ar balkoną.
Jei peržiemoti vis dėlto pasisektų, natūralu, kad pavasarį jį gali tekti ir persodinti į didesnį vazoną. Substrato reikėtų lengvo, su smėlio priemaišomis. Nors turime įspėti ir apie tai, kad ant palangių auginamas vilnamedis gražiausiai atrodo pirmąjį sezoną, vėliau greičiau nuskursta nei išgražėja, mat žiemą jam per tamsu, ir, kaip minėta, dažnai per šilta.
