Numetęs lapus medelis atrodo negyvas, nebe toks išvaizdus. Kas kita - visžaliai kambariniai medeliai. Jie nemeta lapų, o ramybės periodas, jei ir yra, beveik nepastebimas – tik kuriam laikui nustoja augę.
Formuojamas iš karto arba po dvejų metų
Bonsai medelį galima nusipirkti, bet nesunku ir užsiauginti, suformuoti pačiam. Įsigytas jaunas augalėlis pradedamas formuoti iš karto. Išaugintas iš sėklų ar įšaknydinus šakelę - antraisiais augimo metais.
Augintojas nusprendžia, kokio aukščio tiesaus ar pasvirusio kamieno, kokios lajos formos ir kaip išsidėsčiusiomis šakomis medelį formuos. Šakas ir kamieną išlankstyti galima apvyniojus minkšta viela, pririšus prie įsmeigtų kuolelių ar pakabinus svarelius. Šakoms atlenkti naudojamos vielos laikomos užvyniotos ne ilgiau kaip 6 mėn., o greitai augančių rūšių – apie 2 mėn., kitaip pažeis žievę.
Bonsai ir vietos mikroklimatas
Nemažai bonsų, sėkmingai formuojamų iš Pietų Europos ir Viduržemio jūros srities rūšių, vasarą gerai augantys tiek kambaryje, tiek lauke, žiemą mėgsta šviesią ir vėsią patalpą. Šiltame kambaryje augalą nelengva apsaugoti nuo karštos sauso oro srovės nuo radiatoriaus ar šildomų grindų, todėl žiemai juos perkelkite į vėsų kambarį, ant gėlių palangės ar į šiltnamį.
Išauga iš sėklų
Iš mažo daigelio kaip kambarinį krūmą arba medelį galėsite užsiauginti granatmedį (Punica granatum) . Sėklą gausite nusipirkę ir suvartoję jo vaisių. Augalas netruks išaugti. Smulkūs granatmedžio lapai atrodo labai proporcingi. Vasarą jį galima laikyti ir balkone, ir kambaryje, žiemą augalui tinka +5-12ºC temperatūra, gali mesti lapus, paskui vėl išsprogti, vasarą žydi.
Lengvai iš sėklų dygsta beveik visi citrusiniai. Kuo smulkesni vaisiai (mandarinai, kinkanai), tuo mažesni ir augalo lapai, tuo lengviau formuoti bonsą.
Iš sėklos išaugintas citrinmedis neduos padoraus derliaus, nes mažam medeliui per sunku užauginti normalaus dydžio vaisių.
Kasdienė priežiūra nesudėtinga
Tiek pačių išaugintam, tiek nusipirktam medeliui parinkite tinkamai apšviestą (saulėtą arba šešėlingą) vietą. Labai karštų ir saulėtų - tiek kambaryje (pietinė palangė), tiek lauke vasarą venkite, nes plokščiame konteineryje žemė greitai išdžiūva, ne visada įmanoma augalą laistyti daugiau nei kartą per dieną. Apskritai medelius laistykite dažnai, nes išgarina daug vandens.
Kad medelis taisyklingai augtų ir išlaikytų formą, reikia reguliariai juos formuoti, karpyti ūglius. Dažniausiai tai daroma rudenį ir pavasarį. Jei kuris nors ūglis auga per greitai ir gadina visą vaizdą, nelaukę nukirpkite. Šalinamos ir ne vietoje pasirodžiusios atžalos.
Teisingai prižiūrimi bonsai – ilgaamžiai augalai, Rytų šalyse perduodami iš kartos į kartą. Kai kurios bonsais auginamos rūšys išgyvena ilgiau nei jų „broliai“ gamtoje.
MĖGSTA VĖSĄ
· Italinė pušis arba pinija (Pinus pinea) savaime auga Viduržemio jūros pakrantėse. Vasarą šią pušelę laikykite lauke, pusiau šešėlyje, žiemą – šviesioje, +10-15ºC temperatūros patalpoje. Mėgsta drėgną orą. Visus metus laistykite saikingai. Mėgstamos įvairios trumpaspyglės rūšys, prižiūrimos ir auginamos vienodai.
· Kaliforninis kiparisas (Cuprressus macrocarpa) , stambialapis podokarpas (Podocarpus macrophyllus) , japoninė kripmerija (Crystomeria joponica) daug geriau žiemą jaučiasi vėsioje vietoje. Jei žiemoja įprastoje kambario temperatūroje, patartina kiekvieną dieną apipurkšti.
· Carmona retusa savaime auga Pietryčių Azijoje. Vasarą geriausiai laikyti lauke, balkone, o žiemą – šviesioje +10-18ºC temperatūros kambaryje. Vasaros pradžioje žydi smulkiais baltais žiedeliais.
· Sageretia thea – ištvermingiausia iš paminėto augalų trejeto. Mėgsta šviesią vietą, bet jei išnešite į lauką, geriau kad nepasiektų tiesioginė vidurdienio saulė. Žiemą tinka ir vėsi (+12-15ºC), ir įprastos kambario temperatūros patalpa.
· Nepakartojamas žiedais žiemą–pavasarį puošiasi azalijos (Rhododendron indicum) . Tai vieni puošniausių kambarinių bonsų. Naujausios veislės ir hibridai pakenčia šilumą ir sausą orą, bet vis dėlto gražiausi žiedai ir sveikiausi augalai - auginant vėsiose patalpose, reguliariai laistant minkštu vandeniu.
KAI KAMBARYJE ŠILTA
· Rūšių, pakenčiančių gyvenamosios patalpos mikroklimatą, esti taip pat nemažai ir įvairių. Šiuo atveju nepralenkiami - smulkialapiai fikusai (Ficus): F. retusa, F. neriifolia, F. inversa, F. buxifolia. Ypač daug esti Benjamino fikusų (F. benjamina) veislių. Pavyzdžiui, ‘Wiandi’ - gražiais išlenktais, blizgančiais, sodriai žaliais lapeliais, vingiuotu stiebu ir šakomis. Šią veislę reikia labai mažai formuoti - tik šiek tiek patrumpinti šakas, o štai ‘Natasha’ auga tiesiu medeliu, tankia laja ir labai smulkiais lapais. Gražūs medeliai suformuojami iš margalapių (baltais pakraščiais) veislių.
· Dėmesio verta - puansetija (Euphorbia pulcherrima) . Šį augalą esame įpratę pirkti vienam sezonui kaip „ žvaigždę“ Kalėdoms, o peržydėjusią išmetame. Persodinę pavasarį ir augindami toliau, galime turėti didelį ir puošnų medį (kas, kad gal kambaryje daugiau nežydės), ir nediduką bonsą. Gražūs yra gan greit storėjantys kamienai, tuo tarpu lapų dydis priklauso nuo auginimo sąlygų.
· Ne patys mažiausi, bet gražūs ir lengvai formuojami bonsai gali būti kinrožės (Hibiscus rosa-sinensis) . Tik dažnai genint tenka paaukoti puošnius žiedus. Veislė ‘Cooperii’ - margais ir daug siauresniais lapus, - tankiau šakojasi, todėl ypač tinka bonsui formuoti. Gražūs medeliai auginami ir iš artimos rūšies – sirijinio hibisko (H. syriacus) . Jo lapai ir žiedai gerokai smulkesni.
· Nesunku formuoti ardizijas (Ardisia crenata) , kurios rudenį kartais pasipuošia raudonomis uogomis, o galenis (Abutttilon) , net ir dažnai apkarpomas, žydi varpelio formos žiedais.
· Iš daugybės krotonų (Codieum) veislių rinkitės tik su pačiais smulkiausiais lapais.
· Prityrę ir išmoningi augintojai bonsus suformuoja iš medėjančių kambarinių augalų - įvairių pelargonijų (Pelargonium) , kiauliauogių (Solanum) , amerikinės lantanos (Lantana camara) , chrizantemų (Chrysanthemum) ir panašių augalų, bet palygti su tikrais medeliais, šie - ne tokie ilgaamžiai.
AUGINAMAS IR PERSODINIMAS
· Kelerius pirmuosius metus iš sėklos arba įšaknydinto ūglio medelis auginamas paprasčiausiame vazonėlyje.
· Kai paauga stiebas ir sutankėja šaknys, sodinukas atsargiai išimamas iš vazono, nubarstoma dalis žemių, nukerpamos gilyn augančios šaknys. Augalas perkeliamas į plokščią konteinerį, ant plono žemių sluoksnio, į visas šalis paskleidžiamos šaknys ir užberiama žeme. Kartais dėl tvirtumo šaknys viela pririšimos prie konteinerio dugno.
· Gerai palaistoma arba įstatoma į dubenį su vandeniu, kad sudrėktų žemė. Ji turi būti puri, humusinga, su rupaus smėlio priemaiša.
· Persodintas medelis pradžioje laikomas šešėlingoje vietoje vietoje, gausiai laistomas. Pradėjus augti naujiems lapeliams bonsas prižiūrimas pagal medžio rūšies poreikius – statomas lauke arba kambaryje, laistomas ir tręšiamas, trumpinamos šakelės.
· Persodinti jaunus bonsus reikia kas dvejus metus, senesnius - kas 3-5 metus. Priklausomai nuo to, kaip greit auga medelis, galima persodinti į tą patį arba 1-2 cm didesnį konteinerį.
Tiek vėsiose, tiek +18-20ºC kambariuose gerai auga japoninis ožeksnis (Euonymus japonicus) , Tobiro lipniasėklis (Pittosporum tobira) , mirta (Myrthus communis), alyvmedis (Olea europaca) , Murraya paniculata ir pan.
