Jei tam tikrus veiksmus atliksite netinkamu laiku ar nesilaikysite pagrindinių reikalavimų, augalai gali susirgti ir žūti. Dėl kokių klaidų tai gali įvykti, pasakoja svetainė novate.ru.
1. Nesilaikote sodinimo rekomendacijų
Jei netinkamai pasodinsite sodinukus, augalai negalės tinkamai vystytis ir anksčiau ar vėliau tai sukels problemų. Pavyzdžiui, jei pernelyg giliai įkasite šaknies kaklelį, jo žievė išbrinks. Medis susirgs, jo žievė ir šakos pamažu išsausės, kol galiausiai visiškai nudžius.
Šaknies kaklelis turi būti iškilęs 4 – 6 cm virš dirvožemio paviršiaus. Taip pat atkreipkite dėmesį, kada sodinate vaismedžius. Vidutinio klimato juostoje medžius galima sodinti iki spalio vidurio, o pietuose – iki lapkričio antrosios pusės. Šilumą mėgstančius augalus geriau sodinti pavasarį, nes jie blogai perneša pirmąją žiemą.
Venkite vaismedžius sodinti pernelyg tankiai – tai nepatinka apatinėms šakoms. Optimalus atstumas tarp medžių – ne mažiau kaip 3 m, o tarp vaismedžių eilių palikite 5 – 8 m tarpus. Taip pat nesodinkite vaismedžių arti pastatų, nes jie trukdys fotosintezei.
2. Gilus purenimas aplink kamieną
Purenant žemę po medžiais, pagerėja oro cirkuliacija dirvoje, medžio šaknų sistema gauna daugiau deguonies. Be to, tai puikus būdas kovoti su piktžolėmis ir kenkėjais. Svarbiausia yra nepersistengti dirbant kastuvu ir nekasti giliau negu 15 cm, nes priešingu atveju galite pažeisti medžio šaknų sistemą. Į šaknų „žaizdas“ gali patekti ligų sukėlėjai ir grybelis. Jei šaknys bus ne tik pažeistos, bet dar ir atviros, žiemą jos gali nušalti. Turėkite galvoje tą faktą, kad dažnas žemės purenimas atneša daugiau žalos nei naudos, nes iš dirvožemio išgaruoja drėgmė. Vegetacijos periodu žemę purenkite tik du ar tris kartus. Jei žemė lengva, pakaks papurenti žemę tik aplink medžio kamieną.
3. Medžio kamieno mulčiavimas
Mulčiavimas karštu oru neleidžia medžiams perkaisti ir prarasti drėgmę. Žiemą dirvožemio danga apsaugo šaknis nuo šalčių. Mulčius taip pat tręšia dirvožemį ir gerina jo struktūrą. Žemę po medžiais galima apibarstyti pjuvenomis, kompostu, medžio drožlėmis, žvyru, pušies spygliais ar žieve. Tačiau svarbu teisingai užberti mulčių, kad po juo atsidūrusi žievė nešustų, kitaip medis gali žūti vos per vieną sezoną. Mulčių reikia berti toliau nuo kamieno žievės, t.y. geriausia, kai mulčius beriamas ratu.
4. Perlaikytos lipnios juostos ant medžių kamienų
Lipnios juostos ant medžių kamienų naudojamos tam, kad apsaugotų vaismedžius nuo kenkėjų. Dažniausiai tokios gaudyklės klijuojamos pavasarį ir vasarą, kai vabzdžių aktyvumas būna didžiausias. Tokios lipnios juostos sustabdo kenkėjus jų kelyje į viršų. Tačiau palikti tokias gaudykles ant medžių kamienų ilgam laikui negalima. Jauni vaismedžiai nuo tokių juostų gali deformuotis, nes jos spaudžia kamieną.
5. Neteisingas genėjimas
Genėjimas yra atsakingas darbas, o ne atsitiktinis „nereikalingų“ šakų pašalinimas. Jei nurėšite šakas netinkamu metu ar sutrikdysite visą sistemą, didelė tikimybė, kad pažeisite augalą. Genėjimas gali būti formuojantis arba sanitarinis. Pirmuoju atveju medžiui siekiama suteikti patrauklią formą ir išvaizdą, o antruoju atveju stengiamasi pašalinti nudžiūvusias ar sergančias šakas. Tačiau nepamirškite, kad genėjimas medžiui sukelia stresą, todėl vaismedžius geriausia genėti ramiuoju periodu – rudenį ar ankstyvą pavasarį.
6. Nesavalaikis purškimas
Tradiciškai vaismedžiai purškiami spalio – lapkričio mėnesiais, tačiau kai kurie sodininkai savo medžius mieliau purškia pavasarį. Gerai, jei medžiai dar nėra išsprogdinę lapų, nes visi preparatai yra gana agresyvūs. Augalus reikia purkšti šiltu vandeniu ir tuo metu, kai dar tik formuojasi pumpurai.
7. Medžių skiepijimas nesilaikant švaros
Medžių skiepijimas leidžia per patį trumpiausią laiką pasisodinti skirtingas augalų rūšis ar išsirinkti tinkamą spalvą. Ši procedūra taip pat padeda greičiau sulaukti pirmojo derliaus ir paįvairinti savo sodo vaisių kultūras. Tačiau medžius skiepykite atsargiai, kad skiepijimo metu neapkrėstumėte augalo infekcija. Jei laikysitės švaros, vaismedžiai pradžiugins gausiu derliumi.
